2009 m. balandžio 21 d., antradienis

,,Krikščioniškosios kultūros institutas” ir TFP



TFP – trumpinys nuo žodžio Tradition, Family, Property – Tradicija, Šeima Nuosavybė, taip vadinasi praeitame šimtmetyje katalikų filosofo Plinio Corrêa de Oliveira įkurta asociacija, ginanti ir propaguojanti katalikiškąsias vertybes. Tradicijos – visa tai, kas jungia mus kaip tautą ir kaip pasaulio piliečius: mūsų kalba, papročiai, kultūra, tikėjimas. Dievas leido mums gyventi žemėje kaip tautai, turime ir puoselėti savo tradicijas, kad neišnyktume kaip tauta. Dievas sukūrė pasaulį spalvingą, nykstant tautom pasaulis praranda savo spalvingumą. Kita vertybė, kurią propaguoja TFP organizacijos, - šeima, be kurios neįmanomas bet kurios tautos egzistavimas. Be šeimos nebūtų tautos atsinaujinimo. Pats žmogaus vystymasis rodo, kad darniam asmenybės augimui būtinas abiejų tėvų dėmesys. Jei vienas iš sutuoktinių ir miršta, savo auklėjamosios įtakos jis nepraranda. TFP propaguoja katalikiškąjį požiūrį į šeimą. Materialus šeimos egzistavimo pagrindas – nuosavybė, leidžianti patenkinti medžiaginius šeimos poreikius.
TFP ryšiams su Lietuva lemiamos įtakos turėjo 1990 metų parašų rinkimo už Lietuvos laisvę akcija 26 pasaulio šalyse, kuriose tuo metu jau buvo TFP organizacijos, ir TFP delegacijos, nuvežusios peticiją su parašais į Maskvą, susitikimai su atkurtos valstybės vadovu prof. Vyt. Lansbergiu ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vadovu kardinolu V. Sl
adkevičiumi 1990 metų gruodžio pradžioje. Bažnyčios vadovui pristačius TFP delegaciją, papasakojus apie organizacijos veiklą ir tikslus, kardinolas pareiškė, ,,Malonu būtų tokią organizaciją turėti ir Lietuvoje. Ar negalėtumėte padėti jai įsikurti?” Delegacijos vadovas dr. Caio Xavier da Silveira neprižadėjo tai greitai padaryti, bet, susiklosčius aplinkybėms ir atsiradus žmonių, norinčių aktyviai prisidėti prie katalikiškųjų vertybių išsaugojimo, tai įmanoma. Tuo labiau, kad Lietuva pasižymi Marijos garbinimu, net vadinama Marijos žeme. TFP ypatingą dėmesį skiria pamaldumui į Mariją ir skleidžia pasauliui žinią, kurią Marija perdavė žmonėms 6 pasirodymų Fatimoje metu 1917 m. Pokalbiai su ano meto Lietuvos politinės ir dvasinės valdžios lyderiais nebuvo pamiršti. Nuolatinių ryšių su Lietuva pasėkoje buvo įkurtas Krikščioniškosios kultūros institutas, kurio rūpesčiu platinamas Marijos medalikėlis, leidžiami TFP kalendoriai, išdalinta žmonėm daug tūkstančių knygelių apie Marijos apsireiškimus Fatimoje, ,, Kalbėkime Rožančių “ ir kt. 2008m. išversta ir išleista knyga ,,Apginti Aukštesnįjį Įstatymą”, kur ginami tradicinės šeimos pagrindai mūsų dienų iššūkiams agresyviai plintant. (A. Račas)

Su ,,Sveika Marija” prieš maniaką


Naujojo šimtmečio Europos žmones, gyvenančius Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, laikas nuo laiko pasiekdavo žinios apie išniekintas ir žiauriai nužudytas paaugles arba jaunas moteris. Ilgai maniakas policijai buvo neįmenama mįsle.

Nedideliame Belgijos miestelyje, ieškodami išsigelbėjimo nuo tėvynėje siautusių smurto ir žudynių, apsigyveno Asunction šeima iš Burundijos. 2003 m. liepos 26dieną trylikametė dukra Marija ėjo namo nusipirkusi atviručių. Visai netoli namų sustojo automobilis, kurio vairuotojas paklausė, ar negalėtų pasakyti, kaip nuvažiuoti į vienuolyną Man de la Salle. Mergaitė smulkiai papasakojo, kaip surasti netoliese esantį vienuolyną, kuriame su tėvais yra daug kartų buvusi. Vyriškis paprašė, gal galėtų mergaitė palydėti, nes jis skubąs, mat, turįs greit grįžti pas vaikus, o pats prisistatė piešimo mokytoju. Mergaitė dvejojo, tėvai buvo ne kartą sakę: nesėsti su svetimais vyrais į mašiną. Bet nugalėjo kitas krikščioniškoje šeimoje puoselėtas jausmas: padėti artimui: O dar prašo žmogus, prisistatęs mokytoju: Jos tėvas taip pat mokytojas. Marija įlipo į automobilį. Greit pastebėjo, kad mašina nesuka vienuolyno link. Pirmiausia mintimis mergaitė kreipėsi į Mariją: ,,Marija, globok mane” Tada kreipėsi į grubiu tapusį vyriškį: ,, Ar jūs iš gaujos...?” ,, Ne”, - atsakė pastarasis, -,, aš dar blogesnis”. ,,Ar tikite Dievu?” – toliau klausė mergaitė. ,,Kodėl to klausi?” burbtelėjo vairuotojas. ,,Jei esate tikintis, man nieko blogo nenutiks” – paaiškino trylikametė. Nutilo vyriškis. Marija pradėjo melstis, ,, Sveika Marija” sukalbėta daug kartų. Prievartautoją tai išvedė iš kantrybės. Pavažiavęs į nuošalesnę vietą mergaitei surišo odiniu diržu rankas ir kojas ir įmetė į krovininę uždarą automobilio dalį. Mergaitė melstis nepaliovė. Staiga pajuto, kad suveržtos rankos palaisvėjo, toliau važiuojant pavyko išsilaisvinti rankas, o dar vėliau ir kojas. Prieš kažkokią tai sankryžą automobilis sustojo, turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias mašinas. Mergaitė pabandė durų užraktą, durys iš vidaus lengvai atsidarė. Marija iššoko iš automobilio. Vairuotojas, to nepastebėjęs, nuvažiavo tolyn. Paauglė atsidūrė miško kelyje, kuriuo ne taip dažnai važiuoja mašinos. Tačiau, dar nespėjus nutolti pagrobėjui, Marija jau sėdėjo moters vairuojamame automobilyje, atmintyje vis kartodama mašinos numerį. Apie įvykį buvo pranešta policijai, kuri nusikaltėlį tuoj sulaikė. Po to sekė ilgi teisminiai veiksmai, Marija daug kartų turėjo viską apsakyti. Ji ir jos tėvai mano, kad malda išgelbėjo mergaitę, pakrikštytą gražiu Dievo Motinos vardu. Nuo to laiko Marija nesiskiria su rožiniu, kurį kalba kasdien. Malda padėjo jai nepasimesti tragiškiausiu metu, po kurio jai net neprireikė psichologo pagalbos. Po teismo generalinis prokuroras jau 17 metų merginai pareiškė: ,,Jūs buvote protingesne ir daug stipresnė už nusikaltėlį prancūzą Michel Fourniret. Jūs išgelbėjote ne tik savo gyvybę, bet ir daugelio kitų mergaičių...”

Tardymo metu monstras papasakojo apie daugybę jo padarytų nusikaltimų prieš vaikus, bet liko abejonių, ar apie visus savo nusikaltimus papasakojo. Marija ir jos tėvai tiki, kad mergaitę išgelbėjo malda į Dievo Motiną, visoje istorijoje mato daugybę dangiškosios paramos paliudijimo ženklų. Po visų teisinių tyrimų ir teismo šimtai žmonių dalyvavo padėkos pamaldose, skirtose Dievo Motinai tame pačiame vienuolyne, į kurį palydėti pasiprašė nusikaltėlis.

Minėtą istoriją plačiai aprašė Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos spauda. Šis pasakojimas parengtas pagal ,,Die Welt”(Vokietija), ,,Le Monde”(Prancūzija), ,,La Voix du Nord” (Belgija) informacijas.

Parengė A.Račas