2009 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis

Obamos “kerenskizmas”, Hondūras ir Čaveso bedugnė

Panašiai, kaip prezidentas Eduardo Frei Montalva įėjo į istoriją kaip Čilės “Kerenskis”, nes atvėrė kelius į valdžią socialistui Aljendei, prezidentui Obamai taip pat kyla pavojus įeiti į istoriją kaip Amerikos Kerenskiui , jei pastūmės Hondūrą į Čaveso prarają.


Armando Valladares, 2009 liepos 21 d., 10.50 val.

Kai šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir pritariant Kongreso daugumai buvo nušalintas Hondūro prezidentas Manuelis Zelaja (Manuel Zelaya), Hondūre pradėjo įsigalėti Čaveso diktatūra, buvo pažeidinėjama šalies konstitucija ir įstatymai. Aukščiausios Hondūro teisės institucijos, politikai ir dvasininkai reiškė savo susirūpinimą dėl galimos Čaveso diktatūros.

Tačiau nei prezidentas Obama, nei Amerikos valstybių organizacijos (AVO) generalinis sekretorius čilietis socialistas Insulza, nei “nuosaikusis” Brazilijos prezidentas Lula da Silva, nei jokios kitos Lotynų Amerikos šalies prezidentas, mūsų žiniomis, nepasakė nė žodžio dėl tautos apsisprendimo teisės, būtino tokiu atveju dialogo ar pagarbos vidaus politikos procesams.

Visi šie politikos “žaidėjai” turėjo gerą progą tarpininkauti Hondūro tautos naudai, tačiau, nors tokios galimybės dar tebeegzistuoja, visi jie nusiplauna rankas kaip Pilotas. Čia pateiksiu porą tokių galimybių.

Pirma, Amerikos valstybių viršūnių pasitarime, vykusiame Trinidade ir Tobage, visai netoli nuo Hondūro, prezidentas Obama savuoju neo-kerenskišku stiliumi plačiai šypsojosi, kalbėdamas su Čavesu, flirtavo su M. Zelaja ir kitais vietos prezidentais-populistais, tokiais, kaip Ekvadoro R. Korėja ir Bolivijos E. Moralesu, visaip gyrė “nuosaikųjį” Lulą ir išreiškė savo ketinimą atnaujinti santykius su kruvinuoju Kastro režimu.

Antra, AVO Generalinėje Asamblėjoje, kuri, kaip tyčia, vyko Hondūre, Kastro režimas, pritariant Obamos administracijai, buvo vertinamas palankiai ir išreikštas pritarimas, kad jo šalis vėl galėtų būti priimta į tarptautinę bendruomenę.

Amerikos valstybių vyriausybių vadovai galėjo puikiai jausti ir matyti labai rimtą Hondūro vidaus padėtį, tačiau jie, kaip tas Pilotas, vėl nusiplovė rankas.

Būtent tada, kai M. Zelaja buvo nušalintas ir jam pagal konstituciją buvo atimta teisė būti perrinktam prezidentu, jie nusiėmė savo kaukes, ir, tiek kairieji, tiek dabartiniai “naudingieji moderatai”, sutartinai liejo savo įniršį ant mažos šalies, kuri priešinosi tokiam spaudimui. Maža šalis tapo dvasios milžine, įkvėpta Šv. Pauliaus žodžių, kaip turinti viltį , kylančią tik iš Apvaizdos ir kuri kovoja kaip Dovydas su Galijotu.

Dabar, kai aš rašau šias eilutes, nušalintasis prezidentas M. Zelaja grasina grįžti į Hondūrą , kur, pasak šalies kardinolo , jis bus laikomas atsakingu už galimą brolžudišką karą. Net prezidentas Čavesas žvalgosi į prezidentą Obamą, tikėdamasis jo pagalbos užgniaužiant tautos pasipriešinimą prieš Čaveso režimą. Vėlgi, kai rašau šias eilutes, sklinda žinios, kad JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton ką tik skambino laikinajam Hondūro prezidentui ir pareiškė jam ultimatumą. Tai ta pati sekretorė Clinton, kuri Hondūre, per pastarąjį AVO susitikimą, pritarė kruvinojo Kastro režimo “išteisinimui”; ta pati Valstybės sekretorė, kuri , kartu su prezidentu Obama, pareiškė esanti atvira dialogui su pro-teroristine Irano vyriausybe, yra pasirengusi glebėsčiuotis su Kubos komunistais, šypsosi diktatoriui Čavesui, tačiau užtrenkia duris Hondūro piliečių delegacijai, atvykusiai į Vašingtoną paaiškinti, kaip jie mato situaciją savo šalyje. Tai dvigubi standartai, tai neteisybė ir veidmainystė.

Kaip minėjau, Hondūro kardinolas perspėjo nušalintąjį prezidentą, jog jis turės prisiimti atsakomybę už kraujo praliejimą, jei toks įvyktų, jam mėginant jėga grįžti į šalį.

Savo ruožtu, aš, kaip buvęs Kubos politinis kalinys , sėdėjęs 22 metus Kastro kalėjimuose, ir keletą metų dirbęs JAV ambasadoriumi Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komisijoje, bei kaip paprastas Amerikos pilietis esu įsitikinęs, kad, kaip prezidentas Eduardo Frei Montalva įėjo į istoriją kaip Čilės Kerenskis, atvedęs į valdžią socialistą Aljendę, taip ir prezidentas Obama rizikuoja patekti į istoriją kaip Amerikos Kerenskis, jei ir toliau stums Hondūrą Čaveso bedugnėn.

-------------------------------------------------------------------------------------
Armando Valladares, buvęs Kubos politinis kalinys, dirbo JAV ambasadoriumi prie JT Žmogaus teisių komisijos Ženevoje, Reigano ir Bušo prezidentavimo metais. Romoje jam neseniai buvo suteiktas reikšmingas apdovanojimas už žurnalistinę veiklą , už straipsnius dėl žmogaus laisvių Kuboje ir kitose pasaulio šalyse. E. paštas: armandovalladares2006@yahoo.es