2014 m. gruodžio 23 d., antradienis


„Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats - Kristus. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose" (Lk 2 , 10-12).


Mūsų skaitytojams linkime Šventų Kalėdų.
Šv. Kalėdų meto palaima telydi Jus ir Jūsų šeimos narius per 2015 metus.

2014 m. lapkričio 25 d., antradienis

Už mūsų šalies ribų


Neseniai Lietuvoje išleistas veikalas Revoliucija ir Kontrrevolucija sužadino susidomėjimą už mūsų šalies ribų.

Nuotraukoje brazilas princas Bertranas Orleanas-Bragansa peržiūri knygą seminaro metu Pensilvanijoje – JAV
(nuotr. F. Saidl)

2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Bažnyčios pozicija dėl eutanazijos yra visiškai aiški



Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius tvirtino, kad Bažnyčios pozicija dėl eutanazijos yra visiškai aiški. „Žmogus nuo pradėjimo iki natūralios mirties turi teisę į gyvybę, ir Bažnyčia niekada negali pritarti nei žmogžudystei, nei savižudybei, nei eutanazijai. Šiuo klausimu Bažnyčia net nediskutuoja – gyvybė yra šventa teisė, ir niekas negali į ją kėsintis, net pats žmogus į savo gyvybę neturi teisės“, - pažymėjo dvasininkas.
S. Tamkevičiaus teigimu, katalikų tikėjime savižudybė, kaip ir žmogžudystė, yra labai sunki nuodėmė. Pasak jo, šiuo metu yra pakankamai medicininių priemonių, kad žmogus galėtų oriai kentėti ar apskritai nereikėtų kankintis. Todėl eutanazijos šalininkų pateikiami argumentai esą yra nerimti. „Jeigu atsiranda tokių, kurie nori savavališkai pasitraukti iš gyvenimo, tai jų problema. Tačiau nemanau, jog dėl to reikia priimti eutanaziją įteisinantį įstatymą ir reikalauti, kad gydytojai užsiimtų ne gydymu, o praktiškai žmogžudyste. Tai yra visai arti nacių politikos, kai atsikratydavo neparankių žmonių“, - tvirtino arkivyskupas. Kartu jis pabrėžė, jog gydytojo profesija yra per daug garbinga, kad įstatymas medikus įpareigotų užsiimti pacientų numarinimu. Esą normalūs gydytojai niekada nesutiks atlikti eutanazijos.
S. Tamkevičius tvirtino, kad Bažnyčia neabejotinai pareikš oficialų nepritarimą eutanazijos įteisinimui. Jis tikisi, kad parlamentarai „bus tiek protingi, kad tokio nežmoniško įstatymo nepriims“.
"Lietuvos žinios" 2014-08-14 - Nuotr. J. Saidl

2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

2014 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Kelmiškiams pristatyta Plinio Corrêa de Oliveira knyga „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“



Renginį vedęs Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius patikslino, kad „Revoliucija“ šioje knygoje pavaizduota tiesiog kaip klaidinanti religija, nešanti ir civilizacijos nuosmukį. „Kontrrevoliucija“ turi būti judėjimas, pasisakantis už rimtą religinį ir moralinį atsinaujinimą, kuris taptų pagrindu morališkai griežtos ir hierarchinės krikščioniškosios civilizacijos atkūrimui.

Renginyje dalyvavo VšĮ Krikščioniškosios kultūros instituto generalinis direktorius Renato Murta de Vasconcelos, Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos Lietuvoje direktorius Jorge Vicente Saidl, Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos Vokietijoje direktorius Benno Hofshulte, kiti tarptautinės Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacijos (TFP) delegacijos nariai, nemažai Kelmės rajono senjorų iš bendruomenės „Artimi“.

Svečiams už išsamų knygos ir jos autoriaus pristatymą dėkojo Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius.

Renginio metu vertėjavo vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Violeta Truncienė.


Jadzė Gaupšienė 2014-09-04, paskelbė www.mano Kelme.lt

2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

Tradicijų, Šeimos ir Nuosavybės (Tradition, Family, Property - TFP) gynimo asociacijos delegacija Lietuvoje


Marijos radijo laidos „Aktualijos“:


Kalbiname katalikiškos visuomeninės organizacijos „Tradicija. Šeima. Nuosavybė" narius, iš įvairių pasaulio kraštų atvykusius į Lietuvą. Jie kasmet dalyvauja piligriminėje eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą, kuri yra rengiama paskutinį rugpjūčio sekmadienį, bei dalyvauja įvairiuose Lietuvos laisvės kovų minėjimuose. Svečiai maloniai sutiko su Marijos radijo klausytojais pasidalinti savo organizacijos patirtimi. Laidą veda aktorė Inesa Paliulytė. Iš anglų kalbos verčia Kastantas Lūkėnas.

2014 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis

Žygis už gyvybę Romoje


Žygis už gyvybę Romoje, gegužės 4 d., dalyvavo trisdešimt tūkstančių žmonių, pasak Romos savivaldybių policijos, ir keturiasdešimt tūkstančių, remiantis organizatorių domenimis. Tiek daug žmonių dalyvavo nacionaliniame žygyje už gyvybę, dabar - jau ketvirtą kartą.
Paradas prasidėjo labai simbolinėje vietoje: Šventosios Marijos Angelų ir Kankinių Bazilikoje, Piazza della Repubblica, pastatytoje Romos popiežių, paminint tūkstančius nužudytų krikščionių kankinių Diokleziano voniose. Šiandien, po dvejų tūkstančių metų, nekaltųjų kraujas teka vėl.  Nebe voniose, Cirke ar Koliziejuje, bet aborto klinikose.
Norint sustabdyti nekaltųjų skerdynes, žmonės už gyvybę susijungė tam, kad parodytų savo balsą visai krikščionybės širdžiai, žygiuodami per senojo miesto gatves. Žygis pasibaigė Šv. Petro aikštėje, kurioje visi dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus Angelų maldoje, Popiežius, pasveikinęs  žygį, tarė šiltus padrąsinančius žodžius: „Pirmyn!“
Pasak organizatorių daugiau kaip 50 už gyvybę pasisakančių aktyvių grupių iš maždaug 20 šalių dalyvavo žygyjė. Kuris įtraukią plačią religinę ir įstatyminių asociacijų koaliciją. Visi susivienijo į bendrą norą ginti žmogaus gyvybę nuo apvaisinimo iki naturalios mirties. 14 kardinolų rėmė šių metų žygį.
Jau antrajį kartą Krikščioniškosios Gynimo Asociacijos ir Krikščioniškosios kultūros instituto delegacija dalyvavo šiame žygyje.
Kitas „Marcia per La Vita“ įvyks, 2015 m. gegužės 10 d.
























2014 m. kovo 13 d., ketvirtadienis

In Memoriam

Antanas Račas - visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras, "Lietuvos samariečių bendrijos" steigėjas, buvo pašauktas Dievo sekmadienį, vasario 9, 2014m. Jo iškilmingos laidotuvės vyko vasario 12 d Kelmės mieste.

Krikščioniškosios kultūros instituto patarėjas ir TFP asociacijų draugas, ponas Račas kasmet nuo nepriklausomybės atkūrimo, rengė ir lydėjo TFP delegacijų apsilankymus Lietuvoje.

Asociacijos TFP suvaidino svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nuo komunistinio režimo: 1990 m. jie surinko visame pasaulyje penkis milijonus parašų, remiančių nepriklausomybę. Ši parama atėjo tuo metu, kai šalis buvo izoliuota nuo Vakarų visuomenės nuomonės ir Parlamentas priklausė nuo įvairaus tarptautinio spaudimo atsisakyti nuo šalies nepriklausomybės.

Jis visada išliks KKI ir asociacijų TFP ištikimas draugas ir Dievo tarpininkas.
Krikščioniškosios kultūros institutas
















Tylus ir pasišventęs Lietuvos darbininkas
Be galo liūdna – mirė Antanas Račas. Kelmės krašto siela, šviesuolis žmonių žadintojas ir tikinčiųjų teisių gynėjas sovietinio persekiojimo laikais, vokiečių kalbos ir lietuvybės mokytojas, Atgimimo veikėjas ir Lietuvos Sąjūdžio organizatorius,  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, AT pirmininko įgaliotas diplomatas – pirmas ad hoc pasiuntinys Vokietijoje – Hiutenfelde ir Bonoje... Beje, ir Maskvoje, kur 1990 m. vežė penkis milijonus pasauly surinktų parašų už Lietuvos nepriklausomybę. Niekas to nebeaprašys, o ir pats nepajėgiau prikalbinti, ne sykį net ir griežtai „įpareigodamas“, kad žymėtųsi atsiminimus ar į magnetofoną pasakotų bent faktus, datas, įdomiausias aplinkybes. Vis varžėsi, vis turėjo svarbesnių darbų. Štai kokie darbštūs ir kuklūs žmonės statė iš naujo valstybę po sovietų okupacijos, o Antanas ją statė visur: mokykloje ir bažnyčioje, Vilniuje – šalies parlamente, užsieniuose stebindamas ir patraukdamas politikus nuoširdumu bei dora kaimiečio išmintimi, savo Kelmės krašte, kur skatino ir ugdė jaunus ūkininkus, organizuodamas jų išvykas-praktikas vokiečių žemdirbių ūkiuose ir organizacijose. Tradicinės kasmetinės piligrimų eisenos į Šiluvą, vis dalyvaujant jo kviečiamiems didelės tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ atstovams, kai kada ir užsienio diplomatams – kiek jo ten širdies įdėta!.. Pasiges Antano Račo ir Sąjūdžio seimelis Kelmėje, ir sukilėlių kalnelis Šiauliuose, ir jauni samariečiai, kurių veiklą inicijavo, skatino.
Buvai dar labai reikalingas, mylimas Antanai, bet jau pailsėk. Tokių, kaip tu, nedaug turėjome.
Vytautas Landsbergis 
2014.02.10  http://www.landsbergis.lt/articles/view/1862




Vasario 9 dieną mirė Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Račas. Jis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Jurbarke. Baigė Šakių rajono Kidulių vidurinę mokyklą. Dirbo Juodeikiuose, tarnavo Šiaurės laivyne. 1962–1967 metais Vilniaus universitete studijavo germanistiką, tapo filologu. Dirbo Zarasų rajono Degučių aštuonmetėje mokykloje, vėliau – Avilių aštuonmetėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju. 1968–1976 metais – Kelmės rajono Šaukėnų vidurinės mokyklos direktorius, iš šių pareigų atleistas už „ryšius su antitarybininkais ir klerikalais“. Iki 1990 metų dirbo Kelmės 2-ojoje vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos mokytoju.  Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Sąjūdžio steigėjų Kelmėje, Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Kelmės rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos samariečių bendrijos steigėjas, dalyvavo Tarptautinės samariečių organizacijos veikloje. Bendradarbiaudamas su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago parlamentarais, padėjo Lietuvos ūkininkams užmegzti ryšius su Vokietijos ūkininkais, organizavo jaunųjų ūkininkų stažuotes žemės ūkio mokyklose, padėjo įsigyti žemės ūkio technikos. 1990–1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, dirbo Užsienio reikalų komisijoje. Komisijos pavedimu įkūrė Lietuvos informacinį biurą Vokietijoje, Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenės patalpose, buvo šio biuro vadovas, 1992–1996 ir 1996–2000 metų kadencijų Seimo narys. Dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. Nuo 2000 metų Kelmės profesinio rengimo centre dirbo vokiečių kalbos mokytoju. 2003–2007 ir 2007–2008 metais buvo Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 1993 metų – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos (dab. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) narys, Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos patarėjas. Dalyvavo Tarptautinės samariečių organizacijos veikloje.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio ir dvidešimtmečio proga medaliais; už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga apdovanotas atminimo ženklu; už nuopelnus Sąjūdžio veikloje ir 1989 metais Baltijos kelio organizavimą apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu. 2010 m. vasario 20 d. už pilietiškumą, aktyvią visuomeninę veiklą ir tarptautinių ryšių plėtrą A. Račui suteiktas Kelmės rajono Garbės piliečio vardas.
Antanas Račas visą gyvenimą skyrė Lietuvai. Aktyviai dalyvavo atkuriant valstybę, buvo visuomenės veikėjas, kultūros puoselėtojas – tikras Lietuvos patriotas. Žmonių atmintyje liks kaip nuoširdus, patikimas, atviras ir paprastas žmogus.
A. Račas buvo aktyvus eisenų iš Tytuvėnų į Šiluvą organizatorius – jis vienintelis apie tai iš anksto rūpindavosi pranešti „XXI amžiaus“ redakcijai.
A. Račas išgyveno dėl savo sesers Angelės, nuo jaunystės persekiotos KGB ir vėliau, nepaisant nuo persekiojimų patirtų ligų, tapusios aktyvia tautinio judėjimo veikėja. Infiltruoto KGB agento dėka ji pakliuvo į spąstus, tačiau išsaugojo savo orumą. Apie Angelę Paškauskienę rašė „XXI amžius“ (Kilčiauskienė J. „Ji nešė laisvės žiburį“, XXI amžius, 2004 01 30). Straipsnyje yra nuotrauka, kai Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus 1999 metais Angelę Račaitę-Paškauskienę (po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus ketvirtojo laipsnio ordinu, ir apdovanojimą atsiėmė jos brolis Antanas, sūnus Gintautas, tėvas Antanas, dukra Silvija.
A. Račas buvo pašarvotas Kelmės krašto muziejuje. A. Račas į Amžinybės kelią palydėtas vasario 12-ąją, trečiadienį, Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už velionį aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo Kelmės dekanas ir klebonas kun. Arūnas  Urbelis bei Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Kelmės miesto kapinėse vyko atsisveikinimo ceremonija. Atsisveikinti su A. Raču atvyko Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo nariai. Seimo narys Andrius Kubilius Valstybinės laidojimo komisijos vardu tarė žodį ir išreiškė užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems, nulenkė galvą prieš tylaus Kelmės krašto sąjūdiečio, signataro atminimą. Kovo 11-osios Akto signatarų vardu kalbėjo Stasys Malkevičius. Kelmės rajono savivaldybės  vardu atsisveikinimo žodį tarė meras Vaclovas Andrulis. Taip pat velionį atsisveikinimo žodžiu pagerbė Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje prof. dr. Volfgangas fon Štetenas ir poetė, ilgametė šeimos draugė Elena Skaudvilaitė. Velioniui paskutinį kartą nusilenkti ir atiduoti pagarbą susirinko Kelmės visuomenė, bendražygiai, draugai. A. Račą atsisveikinant lydėjo ir jo garbei Kelmės miesto kapinėse saliutavo Garbės sargybos kuopos kariai. Valstybinę vėliavą, kuria buvo uždengtas velionio karstas, Seimo narys A. Kubilius perdavė Antano Račo našlei Jadvygai. Ceremonijai baigiantis sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. A. Račas palaidotas netoli paminklo „Tautos kančiai atminti“. Tegul būna Jam lengva Lietuvos, kurią Jis be galo mylėjo, žemelė.






2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

Naujiena!

Knyga "Revoliucija ir Kontrrevoliucija"


,,Revoliucija“ šioje knygoje pavaizduota tiesiog kaip klaidinanti religija, nešanti moralės ir civilizacijos nuosmukį.
 Vėlyvųjų viduramžių pasipūtimas ir gašlumas sąlygojo lygybe ir liberalumu nuspalvintus judėjimus (kaip renesansą) ir religines sroves (protestantizmą). Dėl jų idėjų perkėlimo į politinį lygmenį kilo Prancūzų revoliucija. Pastaroji sąlygojo komunizmo atsiradimą, kuris savo klaidas įgyvendino ekonomikos ir socialinėse srityse,  
,,Kontrrevoliucija“ todėl turi būti visų pirma judėjimu, pasisakančiu už rimtą religinį ir moralinį atsinaujinimą, kuris taptų pagrindu morališkai griežtos ir hierarchinės krikščioniškosios civilizacijos atkūrimui.