2016 m. liepos 29 d., penktadienis

Roberto De Mattei. Gynyba gali būti būtina tikinčiojo pareiga


Pirmasis kankinys, Europos teritorijoje miręs nuo islamo rankų, tėvas Jacquesas Hamelis, buvo nužudytas liepos 26 dieną, tuo metu, kai Saint-Etienne-du-Rouvray bažnyčioje aukojo šventasias Mišias.
Du islamą garbinantys musulmonai įsiveržė į bažnyčią ir po to, kai dalį žmonių paėmė įkaitais, perrėžė kunigo gerklė bei sunkiai sužeidė kitą tikintįjį. Nekyla jokių abejonių dėl užpuolikų identiteto ir juos variusios neapykantos krikščionims. Per spaudos agentūrą Amaq, Islamo valstybė užpuolikus pavadino „mūsų kariais“.

Jacqueso Hamelio vardas buvo pridėtas prie tūkstančių kitų krikščionių, kurie buvo sudeginti, nukryžiuoti ar neteko galvos dėl neapykantos jų tikėjimui. Tačiau liepos 26-osios siaubas žymį lūžio tašką, nes pirmą kartą tai įvyko Europoje ir užtraukė baimės bei pavojaus šešėlį ant mūsų žemyno.

Neįmanoma apsaugoti 50 tūkstančių religinių pastatų Prancūzijoje ar dar panašiai tiek bažnyčių, parapijų ir vienuolynų Italijoje ir kitose šalyse. Kiekvienas kunigas yra galimo išpuolio taikinys, o išpuolių tik daugės.

„Kiek dar reikės mirčių, kiek nukirstų galvų, kad Europos vyriausybės suprastų, kokioje situacijoje yra atsidūrę Vakarai?“, - klausia kardinolas Robertas Sarah.

Ko dar reikia, mes galime pridėti, kad kardinolo Sarah kolegos iš kardinolų kolegijos, pradedant pačiu popiežiumi, suprastų siaubingą situaciją, kurioje yra atsidūrę ne tik Vakarai, bet ir visa Bažnyčia? Šią situaciją labai apsunkina ir itin prasta „gero darymo“ bei klaidingo gailestingumo politika islamo ir kitų Bažnyčios priešų atžvilgiu. Žinoma, katalikai turi melstis už savo priešus, bet jie taip pat turi suprasti, kad tų priešų turi, ir neturėtų apsiriboti vien malda už juos, nes turi ir pareigą su jais kovoti. To moko Katalikų Bažnyčios katekizmas, kuriame rašoma, kad teisėta gynyba gali būti būtina pareiga tiems, kurie atsakingi už kitų žmonių gyvybes.

Rašoma, kad popiežius Pranciškus buvo „ypatingai nusiminęs dėl šio smurto veiksmo, vykusio bažnyčioje Mišių metu ir maldavo Dievą taikos pasauliui“, ir vėl atsisakydamas žudikus pavadinti tikraisiais vardais. Popiežiaus Bergoglio tyla yra identiška musulmonų elgesiui visame pasaulyje, kurie stipriai ir nedviprasmiškai nepasmerkia nusikaltimų, įvykdytų kitų musulmonų Alacho vardu. Net Prancūzijos prezidentas Fransua Hollande'as, kalbėdamas prancūzams antradienį vakare, kalbėjo apie atvirą Prancūzijos karą su Islamo valstybe.

Per savo pontifikatą popiežius itin greitai beatifikavo kai kuriuos 20 amžiaus asmenis, pavyzdžiui, Oscarą Arnulfo Romero ar Doną Pino Puglisi (1993 m. jį Palerme nužudė mafija), kurie tikrai nebuvo nužudyti iš neapykantos jų katalikų tikėjimui. Bet 2013 m. gegužės 12 d. popiežius Šv. Petro aikštėje taip pat kanonizavo aštuonis šimtus Otranto kankinių, turkų nužudytų 1480 m. rugpjūčio 11 d. dėl to, kad atsisakė atsižadėti savo tikėjimo.

Jei popiežius Pranciškus paskelbtų apie tėvo Hamelio beatifikacos proceso pradžią, duotų pasauliui taikų, bet stiprų ir iškalbingą ženklą, kad Bažnyčia yra pasirengusi ginti savo identitetą. Kita vertus, jei jis ir toliau gyvens iliuzijoje dėl esą galimo ekumeninio susitarimo su islamu, ir vėl kartos tas pačias klaidas, kurios lėmė, kad komunistų persekiojimo aukos buvo paaukotos Rytų politikos (Ostpolitik) altoriams. Be to, politikos altoriais skiriasi nuo šventų altorių, kuriuose aukojama nekruvina Kristaus auka. Tėvas Jacquesas Hamelis gavo malonę suvienyti savo su šia auka, pasiūlant savo paties kraują liepos 26 dieną.

2016 m. liepos 25 d., pirmadienis

Kardinolas R. Burke: Bažnyčiai tikrai reikėtų bijoti islamo



Bažnyčiai „tikrai reikėtų bijoti“ islamo ir jo negebėjimo taikiai koegzistuoti su kitomis religijomis, naujame savo interviu perspėja kardinolas Raymondas Burke'as.

Knygoje „Viltis pasauliui: visa suvienyti Kristuje“ (angl. Hope for the World: To Unite All Things in Christ) ir naujame interviu portalui Religion News Service buvęs Apaštališkosios Signatūros prefektas, dabar Maltos ordino globėjas, teigia, jog islamas kelia grėsmę krikščionims ir Vakarų civilizacijai.

„Nekyla abejonių, kad islamas nori valdyti pasaulį“, - teigia Burke'as. „Kai musulmonai tampa dauguma kurioje nors valstybėje, jie turi religinį įpareigojimą tą valstybę valdyti. Jei piliečiai to nori, tuomet tegul tiesiog tai leidžia. Bet jei jie to nenori, tuomet jiems reikėtų rasti būdą su tuo kovoti.“

„Kitoms religijoms vietos nėra. Islamas nesustos, kol neužvaldys tautų ir pasaulio“, - pastebi kardinolas. „Krikščionims svarbu įsisąmoninti radikalius skirtumus tarp islamo ir krikščionybės, liečiančius mokymą apie Dievą, sąžinę ir kt. Jei tikrai supranti islamą, tuomet suprasi ir tai, kad Bažnyčiai jo iš tiesų reikėtų bijoti.“

Kardinolo teigimu, tinkamas atsakas į šią augančią grėsmę būtų tautų ir Europos krikščioniškų šaknų patvirtinimas.

Jis taip pat kritikuoja katalikus vadovus, kurie mano, kad islamas yra „tokia pati religija kaip katalikybė ar judaizmas“.

Kardinolas Burke'as nėra vienintelis katalikų kardinolas, išreiškęs susirūpinimą dėl islamo plitimo. Šį birželį tai padarė ir kardinolas Robertas Sarah, Dievo kulto ir sakramentų konfregacijos prefektas, pareiškęs, jog islamiškas fundamentalizmas yra „demoniškas“ ir „apokaliptinis“ žvėris, kaip ir „laisvės stabmeldystė Vakaruose“

Pro Patria

2016 m. liepos 1 d., penktadienis

"Maršas už Santuoką" Vašingtone


Protestas prieš JAV aukščiausio teismo sprendimą legalizuoti tos pačios lyties asmenų „santuokas“














Nuotraukos: M. Gorre