Šv. Juozapas

Šventasis Bernardas skelbia, kad šventajam Juozapui buvo suteikta tokia malonė, kokios veltui ilgėjosi kunigaikščiai ir karaliai: jis galėjo patį Viešpatį paimti į savo rankas, bučiuoti Jį, kalbėtis su Juo, parūpinti Jam drabužius. Jį globoti.

Kovo 19 švęsdami šv. Juozapo dieną, mes pagarbiai prisimename tą darbštųjį Šventosios Žemės amatininką, kuris net ir tada, kai jo rankos buvo prie darbo, mokėjo savo širdį pakelti į Dievą. Dėl to ir nusipelnė amžinos garbės.

Kaip labai jį aukština tie šventieji, kurie labiausiai Dievo kelius jautė! Šv. Jeronimas skelbia, kad šv. Juozapas buvo tobulas visose dorybėse. Šv. Tomas Akvinietis išaiškina jo to šventumo šaknis: jis buvo taip arti šventumo šaltinio — Kristaus. Juk trykštantis iš žemių vanduo yra juo tyresnis, juo jis arčiau versmės pradžios.

Šv. Pranciškus Salezietis tvirtina apie šv. Juozapą, kad jis ypač pasižymėjo savo skaistumu. Šv. Juozapas taip brangino skaistumą, kad, pajutęs, jog Marija laukia kūdikio, ir nežinodamas Įsikūnijimo paslapties, buvo besirengiąs ją apleisti, ir tik angelas jį įspėjo:

— Nebijok priimti savo žmonos Marijos, nes kas joje gimė, yra iš Šventosios dvasios; ji pagimdys sūnų, o tu praminsi jį Jėzus, nes jis išgelbės tavo tautą iš jos nuodėmių. —

Koks šv. Juozapas buvo klusnus! Kai angelas jam pranešė, kad Erodas tyko nužudyti šventąjį Kūdikėlį, šv. Juozapas tuojau paklausė patarimo bėgti į Egiptą, sutikdamas priimti sunkią tremtinio dalį. Tačiau Apvaizda jį globojo, ir, pavojams praėjus, jis vėl galėjo grįžti į Nazaretą. Jis mylėjo Dievišką Kūdikį. Ėjo Jo ieškoti dingusio Velykų švenčių metu. Atrado Jį, tada jau dvylikos metų, Jeruzalės šventykloje. Marija tada pasakė:

— Sūnau, kam mums taip padarei? Štai, tavo tėvas ir aš su skausmu ieškojova tavęs. —

Šv. P. Marija jį pavadino tėvu. Tai buvo didžio išaukštinimo atvejas, nes teisingai šv. Bazilijus primena, kad šv. Juozapas buvo vadinamas tėvu to, kurio Tėvas buvo danguose.

Šv. Juozapas buvo amatininkas, dailidė. Gamino stalus, suolus, kitus baldus, pelnydamas pragyvenimą Švč. Mergelei Marijai, Dieviškam Kūdikėliui. Tai buvo darbštus, skaistus, pamaldus vyras, klusnus Dievo valiai. Jis mirė ant Marijos rankų. Viešpaties Jėzaus slaugomas ir prižiūrimas. Dėl to jis tapo laimingos mirties patronu. Tūkstančiai žmonių šaukiasi šv. Juozapo, kad ir jų mirimo valandoje būtų Jėzus ir Marija — priimti atsiskiriančią sielą savo globon.

Šv. Juozapą Pijus IX 1870 metų gruodžio 8 d. paskyrė visos Bažnyčios globėju, patronu. Jo užtarimas galingas. Ne veltui šv. Tomas tvirtina, jog šv. Juozapas gavo galybę iš Dievo padėti žmonėms visais reikalais.

Šv. Teresė skelbia, kad nei viena jos malda — ar laikiniais, ar dvasiniais reikalais — siųsta į šv. Juozapą, neliko neišklausyta.

Niujorke tarp varguomenės darbuojasi iš raudonųjų atsivertusi į katalikybę Dorothy Day. Ji turi įsteigusi vadinamąjį Vaišingumo namą, kuriame kiekvienas varguolis gali rasti šiltą užkandį, kiekvienas benamis nakvynę. Dalindamasi su kitais paskutiniu kąsneliu ta geradarė nekartą atsiduria sunkioj finansinėj padėty. Tada jų bendruomenė ima maldoje „piketuoti“ šv. Juozapą — ir ne kartą susilaukiama nuostabios pagalbos.

Iš kun. Juozo Prunskio knygos „Metai su Dievu“ (Immaculata Press, Putnam, Connecticut,1958) -
Pro Deo et Patria

Pro Patria

Brazilijos prezidentas siekia pašalinti genderizmą iš mokyklų

Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro paskelbė apie savo planus iš šalies mokyklų mokymo programų pašalinti genderistine ideologija paremtą informaciją.

Apie tai, kad nesitaikstys su genderizmo ideologija, J. Bolsonaro patvirtino jau savo inauguracijos metu. 

„Vienas iš tikslų siekiant Braziliją ištraukti  iš blogiausių pozicijų pasaulio švietimo reitinguose yra kovoti prieš marksistines atliekas, kurios yra paplituosios švietimo institucijose“, – teigė Brazilijos prezidentas.

Šią J. Bolsonaro poziciją palaiko ir naujasis Brazilijos švietimo ministras Ricardo V. Rodriguezas, kuris viešai pažadėjo užbaigti „agresyvų genderistinės ideologijos platinimą“.

Kristaus atpirkėjo statula ir Korkovado kalnas

Rio de Žaneire

Brazilijos prezidentas taip pat pažadėjo, kad iš mokyklų pašalins Paulo Freire' o – vieno iš vadinamosios kritinės pedagogikos įkūrėjų – metodiką. Remiantis šia metodika parengtose mokymo programose moksleiviai raginami marksistiškai kovoti už išsilaisvinimą iš pavergėjų priespaudos. Šeimą ir religiją bei kitas „tradicines vertybes“ siūloma traktuoti kaip prievartos formas ir jas nuolat kvestionuoti.

J. Bolsonaro teigimu, Paulo Freire' o švietimo ideologija mokinius paverčia „politiniais kovotojais“ ir yra žalinga bei netinkama mokymui mokyklose.

Pro Patria

Susitikimo „Nepilnamečių apsauga Bažnyčioje“ proga

kviečiame 

Jus 

pasirašyti 

peticiją

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Bailiai susigūšime, ar elgsimės kaip apaštalai?

Apaštalas Paulius tvirtina, kad mes esame Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai. Krikštu mes tampame
Kristaus kūnu ir gauname tam tikrą užduotį. Apaštalas išskaičiuoja tas užduotis: kai kas skiriamas būti apaštalais, kiti – mokytojais, treti skiriami vadovauti, teikti pagalbą ir t. t. (plg. 1 Kor 12, 28–30). Krikštu mes tampame Jėzaus mokiniais ir gauname misiją būti Jo liudytojais šių dienų pasaulyje. Mes šią pareigą atliekame, kai bandome nuosekliai krikščioniškai gyventi. Kai nevaidiname krikščionio, bet juo esame. Esame krikščionys net ir tuomet, kai tikėti būna sunku.

Kai palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis slapta konsekravo vyskupu kunigą Vincentą Sladkevičių, sovietinės valdžios pareigūnai pabandė jį palenkti į savo pusę, kad tarnautų ne Bažnyčiai, bet okupacinei valdžiai. Tačiau vysk. Vincentas griežtai atsisakė bet kokio bendradarbiavimo ir tuomet buvo išsiųstas į ilgą tremtį. Tik po daugelio metų jam buvo leista eiti Kaišiadorių ganytojo pareigas.

Kai susiduriame su mums priešišku pasauliu, galime būti gundomi slėpti savo tikėjimą arba rinktis kompromisų kelią, tai yra elgtis panašiai, kaip elgiasi šio pasaulio vaikai. Europos Sąjungoje vis labiau įsigali nuostata, kad tikėjimą reikia visiškai palikti privačiai sričiai. Demonstruoti galima netradicinę seksualinę orientaciją, vadinamąjį „pažangų“ požiūrį į šeimą, bet tik ne tikėjimą.

Kard. V. Sladkevičius

Krikščioniui tenka rinktis: bailiai susigūžti ir nusilenkti aplinkos spaudimui ar elgtis kaip apaštalai. Kai apaštalai pradėjo skelbti Kristų, susirinkę tautos vadovai ir Rašto aiškintojai tarėsi, ką reikėtų daryti, ir nutarė uždrausti jiems kalbėti apie Kristų. Tuomet apaštalas Petras taip kalbėjo: „Spręskite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“ (Apd 4,19–20).

Dievo žodis kviečia pamąstyti, kaip atliekame Jėzaus mokinio liudijimo pareigą.

Pagal Pro Patria

Visuomenė pirmiausia turėtų padėti pačiai šeimai saugoti savo vaiką

Apie naujo Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo, Telšių vyskupas, Kęstutis  Kėvalas  interviu portalui Bernardinai teigė:

„Visuomenė pirmiausia turėtų padėti pačiai šeimai saugoti savo vaiką, reikia nepamiršti, kad vaiko autonomijai grėsmę atskirais atvejais gali kelti ne tik jo šeima, bet taip pat ir visuomeninės institucijos: kai vaikas yra ištraukiamas iš jo prigimtinės augimo aplinkos, taip pat sutrukdoma vaiko socializacijos raida.“

(Daugiau skaitykite portale Bernardinai.lt)

Šventoji Šeima per ilgtus amžius buvo laikoma krikščioniškos šeimos modeliu

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius

Sekmadienį po šv. Kalėdų švenčiame šventosios Šeimos šventę; dar kartą pagerbiame Betliejaus Kūdikį, o su juo ir jo gimdytojus: Švč. Mergelę Mariją ir jos sužadėtinį šv. Juozapą. Dievo plane Marijos vaidmuo buvo pats svarbiausias – ji tapo Jėzaus motina, o šv. Juozapas šv. Šeimą globojo. Vaikelis Jėzus iš Marijos ir Juozapo mokėsi, ko paprastai iš tėvų mokosi kiekvienas vaikas,- be jų pavyzdžio ir pamokymų vaikas nesubręstų pilnaverte asmenybe.

Evangelijoje apie šventąją Šeimą randame tik kelis pasakojimus. Paskutinis iš jų - tai pasakojimas, kaip Juozapas ir Marija ieškojo Jėzaus, kuris buvo pasilikęs Jeruzalės šventovėje.

Šventojo Rašto tyrinėtojai neabejoja, kad Šventosios Šeimos gyvenimas Nazarete, tikriausiai, niekuo nesiskyrė nuo kitų izraelitų šeimų; gal tik buvo daugiau susiklausymo, tarpusavio pagarbos ir besąlyginės ištikimybės Dievui.

Kūdikystės metais Jėzus žaidė ant motinos kelių, vėliau padėdavo motinai, dar vėliau - Juozapui. Netenka abejoti, kad Jėzus labai anksti pradėjo dirbti drauge su Juozapu. Neturtingos šeimos sunkiai vertėsi ir ano meto sunkios buitinės sąlygos vertė darbuotis visus šeimos narius.

Kai Jėzus pradėjo viešąjį gyvenimą, evangelistai retkarčiais pamini tik Mariją; greičiausiai Juozapas jau anksčiau buvo miręs

.

Švęsdami Šventosios Šeimos šventę, pabandykime įsigilinti, kokią svarbią vietą žmonių visuomenėje turi užimti gera šeima.

Šventoji Šeima per ilgtus amžius buvo laikoma krikščioniškos šeimos modeliu; niekas net nedrįso abejoti tokios šeimos tapatybe. Tačiau šiandien padėtis yra kardinaliai pasikeitusi, o ginantieji tradicinę šeimą yra laikomi atsilikėliais.

Šiandien yra pristatomi įvairūs šeimos modeliai: partnerystės – šeimos be santuokos, gėjų ir lesbiečių partnerystės, šeimos be vaikų ir kt. Šeimos sukūrimo pamatu laikoma ne santuokinis įsipareigojimas, o bendrai gyvenančiųjų emocinė bendrystė.

Žvelgiant iš krikščioniško kampo dabartiniu metu šeimos institutas išgyvena didelę krizę, kuri labai skaudžiai atsiliepia mūsų visuomenei. Šeima visuomet buvo kiekvienos tautos ir kiekvienos valstybės pamatas. Kai šis pamatas pradeda aižėti, pradeda trūkinėti ir sienos. Lietuvoje tai akivaizdžiausiai matome. Lietuva sparčiai nyksta ne tik dėl didelės emigracijos, bet ir dėl silpnų, byrančių šeimų, kuriose dažnai auga tik vienas vaikas.

Mes gyvename tokioje kultūrinėje aplinkoje, kai ginti tradicinę krikščionišką šeimą yra vis labiau nepopuliaru; į šeimos gynėjus dažnai žvelgiama, kaip į tamsius, religinių prietarų neatsikračiusius žmones. Labai panašiai į tradicinės šeimos gynėjus buvo žvelgiama Rusijoje po bolševikų įvykdyto valdžios perversmo, taip vadinamos Spalio revoliucijos.

Antikrikščioniškai mąstantys žmonės aiškina, jog asmens lytis yra ne biologinė duotybė, bet laisvai pasirenkamas „socialinis konstruktas“, kad visos lytinės orientacijos yra lygiavertės, kad būtina „šeimos formų“ įvairovė ir t.t. Jie prisidengdami lyčių lygybe, bando Lietuvai įpiršti Stambulo konvenciją, įteisinančią socialinės lyties sampratą. Gaila, kad net dešiniojo flango kai kurie politikai tampa šios konvencijos gynėjais.

Panašiai, kaip po Spalio revoliucijos buvo bandoma sukurti naują žmogų, aklą komunistinės visuomenės kūrėją, taip ir dabar Europoje ir pasaulyje yra daug jėgų, siekiančių perkurti žmogų, kad jis taptų žmogumi be Dievo. Normali tradicinė šeima šiems veikėjams yra didžiausia kliūtis, todėl ir yra taip primygtinai peršami tie įvairūs šeimos modeliai.

Kovotojų prieš krikščionišką šeimą rankose yra pinigai ir valdžios svertai, tačiau mūsų pusėje yra Dievas. Susitelkę prie Betliejaus prakartėlės melskimės už Lietuvos šeimas, kad jos būtų tvirtos; melskimės už pasimetusius ir antikrikščioniškų ideologijų brūzgynuose pasiklydusius vyrus bei moteris, kad jie susivoktų, kad be gerų šeimų Lietuva taps Lietuva be ateities.

pagal Pro Patria

Lituania Christiana sveikina savo skaitytojus su šventomis Kalėdomis, Išganytojo Užgimimo švente ir linki Viešpaties palaimintų Naujųjų metų!