Šv. Juozapas

Šventasis Bernardas skelbia, kad šventajam Juozapui buvo suteikta tokia malonė, kokios veltui ilgėjosi kunigaikščiai ir karaliai: jis galėjo patį Viešpatį paimti į savo rankas, bučiuoti Jį, kalbėtis su Juo, parūpinti Jam drabužius. Jį globoti.

Kovo 19 švęsdami šv. Juozapo dieną, mes pagarbiai prisimename tą darbštųjį Šventosios Žemės amatininką, kuris net ir tada, kai jo rankos buvo prie darbo, mokėjo savo širdį pakelti į Dievą. Dėl to ir nusipelnė amžinos garbės.

Kaip labai jį aukština tie šventieji, kurie labiausiai Dievo kelius jautė! Šv. Jeronimas skelbia, kad šv. Juozapas buvo tobulas visose dorybėse. Šv. Tomas Akvinietis išaiškina jo to šventumo šaknis: jis buvo taip arti šventumo šaltinio — Kristaus. Juk trykštantis iš žemių vanduo yra juo tyresnis, juo jis arčiau versmės pradžios.

Šv. Pranciškus Salezietis tvirtina apie šv. Juozapą, kad jis ypač pasižymėjo savo skaistumu. Šv. Juozapas taip brangino skaistumą, kad, pajutęs, jog Marija laukia kūdikio, ir nežinodamas Įsikūnijimo paslapties, buvo besirengiąs ją apleisti, ir tik angelas jį įspėjo:

— Nebijok priimti savo žmonos Marijos, nes kas joje gimė, yra iš Šventosios dvasios; ji pagimdys sūnų, o tu praminsi jį Jėzus, nes jis išgelbės tavo tautą iš jos nuodėmių. —

Koks šv. Juozapas buvo klusnus! Kai angelas jam pranešė, kad Erodas tyko nužudyti šventąjį Kūdikėlį, šv. Juozapas tuojau paklausė patarimo bėgti į Egiptą, sutikdamas priimti sunkią tremtinio dalį. Tačiau Apvaizda jį globojo, ir, pavojams praėjus, jis vėl galėjo grįžti į Nazaretą. Jis mylėjo Dievišką Kūdikį. Ėjo Jo ieškoti dingusio Velykų švenčių metu. Atrado Jį, tada jau dvylikos metų, Jeruzalės šventykloje. Marija tada pasakė:

— Sūnau, kam mums taip padarei? Štai, tavo tėvas ir aš su skausmu ieškojova tavęs. —

Šv. P. Marija jį pavadino tėvu. Tai buvo didžio išaukštinimo atvejas, nes teisingai šv. Bazilijus primena, kad šv. Juozapas buvo vadinamas tėvu to, kurio Tėvas buvo danguose.

Šv. Juozapas buvo amatininkas, dailidė. Gamino stalus, suolus, kitus baldus, pelnydamas pragyvenimą Švč. Mergelei Marijai, Dieviškam Kūdikėliui. Tai buvo darbštus, skaistus, pamaldus vyras, klusnus Dievo valiai. Jis mirė ant Marijos rankų. Viešpaties Jėzaus slaugomas ir prižiūrimas. Dėl to jis tapo laimingos mirties patronu. Tūkstančiai žmonių šaukiasi šv. Juozapo, kad ir jų mirimo valandoje būtų Jėzus ir Marija — priimti atsiskiriančią sielą savo globon.

Šv. Juozapą Pijus IX 1870 metų gruodžio 8 d. paskyrė visos Bažnyčios globėju, patronu. Jo užtarimas galingas. Ne veltui šv. Tomas tvirtina, jog šv. Juozapas gavo galybę iš Dievo padėti žmonėms visais reikalais.

Šv. Teresė skelbia, kad nei viena jos malda — ar laikiniais, ar dvasiniais reikalais — siųsta į šv. Juozapą, neliko neišklausyta.

Niujorke tarp varguomenės darbuojasi iš raudonųjų atsivertusi į katalikybę Dorothy Day. Ji turi įsteigusi vadinamąjį Vaišingumo namą, kuriame kiekvienas varguolis gali rasti šiltą užkandį, kiekvienas benamis nakvynę. Dalindamasi su kitais paskutiniu kąsneliu ta geradarė nekartą atsiduria sunkioj finansinėj padėty. Tada jų bendruomenė ima maldoje „piketuoti“ šv. Juozapą — ir ne kartą susilaukiama nuostabios pagalbos.

Iš kun. Juozo Prunskio knygos „Metai su Dievu“ (Immaculata Press, Putnam, Connecticut,1958) -
Pro Deo et Patria

Pro Patria

Brazilijos prezidentas siekia pašalinti genderizmą iš mokyklų

Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro paskelbė apie savo planus iš šalies mokyklų mokymo programų pašalinti genderistine ideologija paremtą informaciją.

Apie tai, kad nesitaikstys su genderizmo ideologija, J. Bolsonaro patvirtino jau savo inauguracijos metu. 

„Vienas iš tikslų siekiant Braziliją ištraukti  iš blogiausių pozicijų pasaulio švietimo reitinguose yra kovoti prieš marksistines atliekas, kurios yra paplituosios švietimo institucijose“, – teigė Brazilijos prezidentas.

Šią J. Bolsonaro poziciją palaiko ir naujasis Brazilijos švietimo ministras Ricardo V. Rodriguezas, kuris viešai pažadėjo užbaigti „agresyvų genderistinės ideologijos platinimą“.

Kristaus atpirkėjo statula ir Korkovado kalnas

Rio de Žaneire

Brazilijos prezidentas taip pat pažadėjo, kad iš mokyklų pašalins Paulo Freire' o – vieno iš vadinamosios kritinės pedagogikos įkūrėjų – metodiką. Remiantis šia metodika parengtose mokymo programose moksleiviai raginami marksistiškai kovoti už išsilaisvinimą iš pavergėjų priespaudos. Šeimą ir religiją bei kitas „tradicines vertybes“ siūloma traktuoti kaip prievartos formas ir jas nuolat kvestionuoti.

J. Bolsonaro teigimu, Paulo Freire' o švietimo ideologija mokinius paverčia „politiniais kovotojais“ ir yra žalinga bei netinkama mokymui mokyklose.

Pro Patria

Susitikimo „Nepilnamečių apsauga Bažnyčioje“ proga

kviečiame 

Jus 

pasirašyti 

peticiją

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Bailiai susigūšime, ar elgsimės kaip apaštalai?

Apaštalas Paulius tvirtina, kad mes esame Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai. Krikštu mes tampame
Kristaus kūnu ir gauname tam tikrą užduotį. Apaštalas išskaičiuoja tas užduotis: kai kas skiriamas būti apaštalais, kiti – mokytojais, treti skiriami vadovauti, teikti pagalbą ir t. t. (plg. 1 Kor 12, 28–30). Krikštu mes tampame Jėzaus mokiniais ir gauname misiją būti Jo liudytojais šių dienų pasaulyje. Mes šią pareigą atliekame, kai bandome nuosekliai krikščioniškai gyventi. Kai nevaidiname krikščionio, bet juo esame. Esame krikščionys net ir tuomet, kai tikėti būna sunku.

Kai palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis slapta konsekravo vyskupu kunigą Vincentą Sladkevičių, sovietinės valdžios pareigūnai pabandė jį palenkti į savo pusę, kad tarnautų ne Bažnyčiai, bet okupacinei valdžiai. Tačiau vysk. Vincentas griežtai atsisakė bet kokio bendradarbiavimo ir tuomet buvo išsiųstas į ilgą tremtį. Tik po daugelio metų jam buvo leista eiti Kaišiadorių ganytojo pareigas.

Kai susiduriame su mums priešišku pasauliu, galime būti gundomi slėpti savo tikėjimą arba rinktis kompromisų kelią, tai yra elgtis panašiai, kaip elgiasi šio pasaulio vaikai. Europos Sąjungoje vis labiau įsigali nuostata, kad tikėjimą reikia visiškai palikti privačiai sričiai. Demonstruoti galima netradicinę seksualinę orientaciją, vadinamąjį „pažangų“ požiūrį į šeimą, bet tik ne tikėjimą.

Kard. V. Sladkevičius

Krikščioniui tenka rinktis: bailiai susigūžti ir nusilenkti aplinkos spaudimui ar elgtis kaip apaštalai. Kai apaštalai pradėjo skelbti Kristų, susirinkę tautos vadovai ir Rašto aiškintojai tarėsi, ką reikėtų daryti, ir nutarė uždrausti jiems kalbėti apie Kristų. Tuomet apaštalas Petras taip kalbėjo: „Spręskite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo! Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“ (Apd 4,19–20).

Dievo žodis kviečia pamąstyti, kaip atliekame Jėzaus mokinio liudijimo pareigą.

Pagal Pro Patria

Visuomenė pirmiausia turėtų padėti pačiai šeimai saugoti savo vaiką

Apie naujo Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo, Telšių vyskupas, Kęstutis  Kėvalas  interviu portalui Bernardinai teigė:

„Visuomenė pirmiausia turėtų padėti pačiai šeimai saugoti savo vaiką, reikia nepamiršti, kad vaiko autonomijai grėsmę atskirais atvejais gali kelti ne tik jo šeima, bet taip pat ir visuomeninės institucijos: kai vaikas yra ištraukiamas iš jo prigimtinės augimo aplinkos, taip pat sutrukdoma vaiko socializacijos raida.“

(Daugiau skaitykite portale Bernardinai.lt)