In Memoriam

Antanas Račas - visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras, "Lietuvos samariečių bendrijos" steigėjas, buvo pašauktas Dievo sekmadienį, vasario 9, 2014m. Jo iškilmingos laidotuvės vyko vasario 12 d Kelmės mieste.

Krikščioniškosios kultūros instituto patarėjas ir TFP asociacijų draugas, ponas Račas kasmet nuo nepriklausomybės atkūrimo, rengė ir lydėjo TFP delegacijų apsilankymus Lietuvoje.

Asociacijos TFP suvaidino svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nuo komunistinio režimo: 1990 m. jie surinko visame pasaulyje penkis milijonus parašų, remiančių nepriklausomybę. Ši parama atėjo tuo metu, kai šalis buvo izoliuota nuo Vakarų visuomenės nuomonės ir Parlamentas priklausė nuo įvairaus tarptautinio spaudimo atsisakyti nuo šalies nepriklausomybės.

Jis visada išliks KKI ir asociacijų TFP ištikimas draugas ir Dievo tarpininkas.

Krikščioniškosios kultūros institutas

Tylus ir pasišventęs Lietuvos darbininkas
Be galo liūdna – mirė Antanas Račas. Kelmės krašto siela, šviesuolis žmonių žadintojas ir tikinčiųjų teisių gynėjas sovietinio persekiojimo laikais, vokiečių kalbos ir lietuvybės mokytojas, Atgimimo veikėjas ir Lietuvos Sąjūdžio organizatorius,  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, AT pirmininko įgaliotas diplomatas – pirmas ad hoc pasiuntinys Vokietijoje – Hiutenfelde ir Bonoje... Beje, ir Maskvoje, kur 1990 m. vežė penkis milijonus pasauly surinktų parašų už Lietuvos nepriklausomybę. Niekas to nebeaprašys, o ir pats nepajėgiau prikalbinti, ne sykį net ir griežtai „įpareigodamas“, kad žymėtųsi atsiminimus ar į magnetofoną pasakotų bent faktus, datas, įdomiausias aplinkybes. Vis varžėsi, vis turėjo svarbesnių darbų. Štai kokie darbštūs ir kuklūs žmonės statė iš naujo valstybę po sovietų okupacijos, o Antanas ją statė visur: mokykloje ir bažnyčioje, Vilniuje – šalies parlamente, užsieniuose stebindamas ir patraukdamas politikus nuoširdumu bei dora kaimiečio išmintimi, savo Kelmės krašte, kur skatino ir ugdė jaunus ūkininkus, organizuodamas jų išvykas-praktikas vokiečių žemdirbių ūkiuose ir organizacijose. Tradicinės kasmetinės piligrimų eisenos į Šiluvą, vis dalyvaujant jo kviečiamiems didelės tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ atstovams, kai kada ir užsienio diplomatams – kiek jo ten širdies įdėta!.. Pasiges Antano Račo ir Sąjūdžio seimelis Kelmėje, ir sukilėlių kalnelis Šiauliuose, ir jauni samariečiai, kurių veiklą inicijavo, skatino.

Buvai dar labai reikalingas, mylimas Antanai, bet jau pailsėk. Tokių, kaip tu, nedaug turėjome.

Vytautas Landsbergis 

2014.02.10  http://www.landsbergis.lt/articles/view/1862

Visą gyvenimąskyrė Tėvynei Lietuvai

Vasario 9 dieną mirė Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Račas. Jis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Jurbarke. Baigė Šakių rajono Kidulių vidurinę mokyklą. Dirbo Juodeikiuose, tarnavo Šiaurės laivyne. 1962–1967 metais Vilniaus universitete studijavo germanistiką, tapo filologu. Dirbo Zarasų rajono Degučių aštuonmetėje mokykloje, vėliau – Avilių aštuonmetėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju. 1968–1976 metais – Kelmės rajono Šaukėnų vidurinės mokyklos direktorius, iš šių pareigų atleistas už „ryšius su antitarybininkais ir klerikalais“. Iki 1990 metų dirbo Kelmės 2-ojoje vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos mokytoju.  Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Sąjūdžio steigėjų Kelmėje, Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Kelmės rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos samariečių bendrijos steigėjas, dalyvavo Tarptautinės samariečių organizacijos veikloje. Bendradarbiaudamas su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago parlamentarais, padėjo Lietuvos ūkininkams užmegzti ryšius su Vokietijos ūkininkais, organizavo jaunųjų ūkininkų stažuotes žemės ūkio mokyklose, padėjo įsigyti žemės ūkio technikos. 1990–1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, dirbo Užsienio reikalų komisijoje. Komisijos pavedimu įkūrė Lietuvos informacinį biurą Vokietijoje, Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenės patalpose, buvo šio biuro vadovas, 1992–1996 ir 1996–2000 metų kadencijų Seimo narys. Dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. Nuo 2000 metų Kelmės profesinio rengimo centre dirbo vokiečių kalbos mokytoju. 2003–2007 ir 2007–2008 metais buvo Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 1993 metų – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos (dab. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) narys, Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos patarėjas. Dalyvavo Tarptautinės samariečių organizacijos veikloje.

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio ir dvidešimtmečio proga medaliais; už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga apdovanotas atminimo ženklu; už nuopelnus Sąjūdžio veikloje ir 1989 metais Baltijos kelio organizavimą apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu. 2010 m. vasario 20 d. už pilietiškumą, aktyvią visuomeninę veiklą ir tarptautinių ryšių plėtrą A. Račui suteiktas Kelmės rajono Garbės piliečio vardas.

Antanas Račas visą gyvenimą skyrė Lietuvai. Aktyviai dalyvavo atkuriant valstybę, buvo visuomenės veikėjas, kultūros puoselėtojas – tikras Lietuvos patriotas. Žmonių atmintyje liks kaip nuoširdus, patikimas, atviras ir paprastas žmogus.

A. Račas buvo aktyvus eisenų iš Tytuvėnų į Šiluvą organizatorius – jis vienintelis apie tai iš anksto rūpindavosi pranešti „XXI amžiaus“ redakcijai.

A. Račas išgyveno dėl savo sesers Angelės, nuo jaunystės persekiotos KGB ir vėliau, nepaisant nuo persekiojimų patirtų ligų, tapusios aktyvia tautinio judėjimo veikėja. Infiltruoto KGB agento dėka ji pakliuvo į spąstus, tačiau išsaugojo savo orumą. Apie Angelę Paškauskienę rašė „XXI amžius“ (Kilčiauskienė J. „Ji nešė laisvės žiburį“, XXI amžius, 2004 01 30). Straipsnyje yra nuotrauka, kai Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus 1999 metais Angelę Račaitę-Paškauskienę (po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus ketvirtojo laipsnio ordinu, ir apdovanojimą atsiėmė jos brolis Antanas, sūnus Gintautas, tėvas Antanas, dukra Silvija.

A. Račas buvo pašarvotas Kelmės krašto muziejuje. A. Račas į Amžinybės kelią palydėtas vasario 12-ąją, trečiadienį, Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už velionį aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo Kelmės dekanas ir klebonas kun. Arūnas  Urbelis bei Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Kelmės miesto kapinėse vyko atsisveikinimo ceremonija. Atsisveikinti su A. Raču atvyko Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo nariai. Seimo narys Andrius Kubilius Valstybinės laidojimo komisijos vardu tarė žodį ir išreiškė užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems, nulenkė galvą prieš tylaus Kelmės krašto sąjūdiečio, signataro atminimą. Kovo 11-osios Akto signatarų vardu kalbėjo Stasys Malkevičius. Kelmės rajono savivaldybės  vardu atsisveikinimo žodį tarė meras Vaclovas Andrulis. Taip pat velionį atsisveikinimo žodžiu pagerbė Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje prof. dr. Volfgangas fon Štetenas ir poetė, ilgametė šeimos draugė Elena Skaudvilaitė. Velioniui paskutinį kartą nusilenkti ir atiduoti pagarbą susirinko Kelmės visuomenė, bendražygiai, draugai. A. Račą atsisveikinant lydėjo ir jo garbei Kelmės miesto kapinėse saliutavo Garbės sargybos kuopos kariai. Valstybinę vėliavą, kuria buvo uždengtas velionio karstas, Seimo narys A. Kubilius perdavė Antano Račo našlei Jadvygai. Ceremonijai baigiantis sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. A. Račas palaidotas netoli paminklo „Tautos kančiai atminti“. Tegul būna Jam lengva Lietuvos, kurią Jis be galo mylėjo, žemelė.

„XXI amžiaus“, 2014 m. vasario 14 d., Nr. 1(26)