Krikščioniškosios kultūros instituto patarėjas ir TFP asociacijų draugas, ponas Račas kasmet nuo nepriklausomybės atkūrimo, rengė ir lydėjo TFP delegacijų apsilankymus Lietuvoje.
Asociacijos TFP suvaidino svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nuo komunistinio režimo: 1990 m. jie surinko visame pasaulyje penkis milijonus parašų, remiančių nepriklausomybę. Ši parama atėjo tuo metu, kai šalis buvo izoliuota nuo Vakarų visuomenės nuomonės ir Parlamentas priklausė nuo įvairaus tarptautinio spaudimo atsisakyti nuo šalies nepriklausomybės.
Jis visada išliks KKI ir asociacijų TFP ištikimas draugas ir Dievo tarpininkas.
Krikščioniškosios kultūros institutas
Tylus ir pasišventęs Lietuvos darbininkas
Be galo liūdna – mirė Antanas Račas. Kelmės krašto siela, šviesuolis žmonių žadintojas ir tikinčiųjų teisių gynėjas sovietinio persekiojimo laikais, vokiečių kalbos ir lietuvybės mokytojas, Atgimimo veikėjas ir Lietuvos Sąjūdžio organizatorius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, AT pirmininko įgaliotas diplomatas – pirmas ad hoc pasiuntinys Vokietijoje – Hiutenfelde ir Bonoje... Beje, ir Maskvoje, kur 1990 m. vežė penkis milijonus pasauly surinktų parašų už Lietuvos nepriklausomybę. Niekas to nebeaprašys, o ir pats nepajėgiau prikalbinti, ne sykį net ir griežtai „įpareigodamas“, kad žymėtųsi atsiminimus ar į magnetofoną pasakotų bent faktus, datas, įdomiausias aplinkybes.
Buvai dar labai
reikalingas, mylimas Antanai, bet jau pailsėk. Tokių, kaip tu, nedaug turėjome.
Vytautas
Landsbergis
2014.02.10 http://www.landsbergis.lt/articles/view/1862
|
|
Vasario 9 dieną mirė Kovo
11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Račas. Jis gimė
1940 m. rugpjūčio 28 d. Jurbarke. Baigė Šakių rajono Kidulių
vidurinę mokyklą. Dirbo Juodeikiuose, tarnavo Šiaurės laivyne.
1962–1967 metais Vilniaus universitete studijavo germanistiką, tapo
filologu. Dirbo Zarasų rajono Degučių aštuonmetėje mokykloje, vėliau – Avilių
aštuonmetėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju. 1968–1976 metais – Kelmės
rajono Šaukėnų vidurinės mokyklos direktorius, iš šių pareigų atleistas už „ryšius
su antitarybininkais ir klerikalais“. Iki 1990 metų dirbo Kelmės 2-ojoje
vidurinėje mokykloje vokiečių kalbos mokytoju. Prasidėjus Atgimimui
aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš
Sąjūdžio steigėjų Kelmėje, Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Kelmės rajono tarybos
pirmininkas, Lietuvos samariečių bendrijos steigėjas, dalyvavo Tarptautinės
samariečių organizacijos veikloje. Bendradarbiaudamas su Vokietijos Federacinės
Respublikos Bundestago parlamentarais, padėjo Lietuvos ūkininkams užmegzti
ryšius su Vokietijos ūkininkais, organizavo jaunųjų ūkininkų stažuotes žemės
ūkio mokyklose, padėjo įsigyti žemės ūkio technikos. 1990–1992 metais buvo
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, dirbo Užsienio reikalų
komisijoje. Komisijos pavedimu įkūrė Lietuvos informacinį biurą Vokietijoje,
Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos ir Vokietijos lietuvių bendruomenės
patalpose, buvo šio biuro vadovas, 1992–1996 ir 1996–2000 metų kadencijų
Seimo narys. Dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. Nuo
2000 metų Kelmės profesinio rengimo centre dirbo vokiečių kalbos mokytoju.
2003–2007 ir 2007–2008 metais buvo Kelmės rajono savivaldybės tarybos
narys. Nuo 1993 metų – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos (dab.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) narys, Krikščioniškosios
kultūros gynimo asociacijos patarėjas. Dalyvavo Tarptautinės samariečių
organizacijos veikloje.
Už nuopelnus atkuriant ir
įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos valstybės
nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio ir dvidešimtmečio proga medaliais; už
asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos
Respublikos pakvietimo į NATO proga apdovanotas atminimo ženklu; už nuopelnus
Sąjūdžio veikloje ir 1989 metais Baltijos kelio organizavimą apdovanotas
Baltijos Asamblėjos medaliu. 2010 m. vasario 20 d. už pilietiškumą, aktyvią
visuomeninę veiklą ir tarptautinių ryšių plėtrą A. Račui suteiktas Kelmės
rajono Garbės piliečio vardas.
Antanas Račas visą gyvenimą
skyrė Lietuvai. Aktyviai dalyvavo atkuriant valstybę, buvo visuomenės veikėjas,
kultūros puoselėtojas – tikras Lietuvos patriotas. Žmonių atmintyje liks kaip
nuoširdus, patikimas, atviras ir paprastas žmogus.
A. Račas buvo aktyvus eisenų
iš Tytuvėnų į Šiluvą organizatorius – jis vienintelis apie tai iš anksto
rūpindavosi pranešti „XXI amžiaus“ redakcijai.
A. Račas išgyveno dėl savo
sesers Angelės, nuo jaunystės persekiotos KGB ir vėliau, nepaisant nuo
persekiojimų patirtų ligų, tapusios aktyvia tautinio judėjimo veikėja.
Infiltruoto KGB agento dėka ji pakliuvo į spąstus, tačiau išsaugojo savo orumą.
Apie Angelę Paškauskienę rašė „XXI amžius“ (Kilčiauskienė J. „Ji nešė laisvės
žiburį“, XXI amžius, 2004 01 30). Straipsnyje yra nuotrauka, kai Lietuvos
Respublikos prezidentas Valdas Adamkus 1999 metais Angelę Račaitę-Paškauskienę
(po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus ketvirtojo laipsnio ordinu, ir
apdovanojimą atsiėmė jos brolis Antanas, sūnus Gintautas, tėvas Antanas, dukra
Silvija.
A. Račas buvo pašarvotas
Kelmės krašto muziejuje. A. Račas į Amžinybės kelią palydėtas vasario
12-ąją, trečiadienį, Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv.
Mišias už velionį aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo
Kelmės dekanas ir klebonas kun. Arūnas Urbelis bei Tytuvėnų klebonas kun.
Rimantas Žaromskis. Kelmės miesto kapinėse vyko atsisveikinimo ceremonija.
Atsisveikinti su A. Raču atvyko Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo
nariai. Seimo narys Andrius Kubilius Valstybinės laidojimo komisijos vardu tarė
žodį ir išreiškė užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems, nulenkė galvą prieš
tylaus Kelmės krašto sąjūdiečio, signataro atminimą. Kovo 11-osios Akto
signatarų vardu kalbėjo Stasys Malkevičius. Kelmės rajono savivaldybės
vardu atsisveikinimo žodį tarė meras Vaclovas Andrulis. Taip pat velionį
atsisveikinimo žodžiu pagerbė Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje prof. dr.
Volfgangas fon Štetenas ir poetė, ilgametė šeimos draugė Elena Skaudvilaitė.
Velioniui paskutinį kartą nusilenkti ir atiduoti pagarbą susirinko Kelmės
visuomenė, bendražygiai, draugai. A. Račą atsisveikinant lydėjo ir jo
garbei Kelmės miesto kapinėse saliutavo Garbės sargybos kuopos kariai.
Valstybinę vėliavą, kuria buvo uždengtas velionio karstas, Seimo narys
A. Kubilius perdavė Antano Račo našlei Jadvygai. Ceremonijai baigiantis
sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. A. Račas palaidotas netoli
paminklo „Tautos kančiai atminti“. Tegul būna Jam lengva Lietuvos, kurią Jis be
galo mylėjo, žemelė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą