Kardinolas Carlo Caffarra, Bolonijos arkivyskupas, interviu
dienraščiui „Il tempo“ pareiškė susirūpinimą šiandienės visuomenės ateitimi,
ypač dabartiniu „homoseksualumo išaukštinimu“.
Pateikiame keletą šio interviu ištraukų.
„Europos mirtis“
Daugybė minčių man kilo nuo to laiko, kai Europos
Parlamentas nubalsavo už šį pasiūlymą (2015 m. birželio 9 d.). Pirmoji buvo ši:
mums atėjo galas. Europa miršta ir turbūt net nebenori gyventi, nes
civilizacija, aukštinanti homoseksualumą, neišlieka.
Aš nekalbu apie homoseksualumo praktikavimą. Kalbu apie jo
išaukštinimą. Įvairioms senovės tautoms homoseksualumas buvo šventas aktas.
Kunigų knygoje, siekiant pasmerkti šį šventumu prisidengusio homoseksualumo
garbinimą šventyklose ir pagonių ritualuose, buvo vartojamas žodis
„pasibjaurėtinas“.
Tik dvi civilizacijos per tūkstančius metų atsilaikė prieš
homoseksualumą: jam priešinęsi žydai ir krikščionys. Kur šiandien asirai? Kur
babiloniečiai? O žydai tebuvo tik gentis, „niekas“ palyginti su kitomis
politinėmis ir religinėmis bendruomenėmis. Tačiau įstatymai, reguliuojantys
lytinį gyvenimą, kaip matome Kunigų knygoje, tapo aukščiausia civilizacijos
forma [krikščionybe]. Iš čia man kyla pirmoji mintis: mums atėjo galas.
„Velnio darbas“
Mano
antroji mintis susijusi tik su tikėjimu. Turėdamas prieš akis tokius faktus,
visada savęs klausiu: kaip žmogaus protas gali būti toks aklas tokiems
fundamentaliems įrodymams [kad homoseksualumo garbinimas veda į visuomenės
sunaikinimą]? Ir
priėjau prie išvados: akivaizdu, jog visa tai yra velniškas darbas. Tai
paskutinis iššūkis, kurį velnias meta Dievui Kūrėjui Jam sakydamas:
„Aš Tau
parodysiu, kaip kuriu alternatyvią kūriniją Tavajai, ir Tu pamatysi, kaip
žmonės sakys: taip geriau! Tu žadi jiems laisvę, o aš jiems siūlau tapti teisėjais.
Tu duodi jiems meilę, aš jiems siūlau jų emocijas. Tu nori teisingumo, o aš
noriu duoti tobulą lygybę, kuri užgniaužia visus skirtumus.“
Paaiškinsiu
detaliau. Kodėl kalbu apie „alternatyvią kūriniją“? Jei grįšime, kaip reikalavo
Jėzus, į pradžią, prie originalaus Dievo plano ir Jo minčių apie kūriniją,
pamatysime, kad šis didžiulis kūrinijos pastatas paremtas dviem kolonomis: vyro
ir moters (poros) santykiais ir žmogaus kūryba. Dabar mes kalbame apie pirmąją
koloną, bet ir antroji yra griaunama… Todėl mes susidūrėme su velnio ketinimu
sukurti kitą kūriniją, stojančią į kovą su Dievu. Tuo siekiama parodyti Dievui
žmogų, kuris šioje alternatyvioje kūrinijoje manosi esąs laimingesnis.
Sugedusiose valstybėse įstatymų daugėja
Heraklitas sakydavo: „Reikia, kad žmonės kovotų dėl įstatymų
taip, kaip jie kaunasi dėl miesto sienų.“ Sulaukęs senyvo amžiaus supratau,
kiek daug žmogaus gyvenime reiškia įstatymai. Atrodo, jog šiandien valstybė
išsižadėjo savo legislatyvinio uždavinio bei jo orumo ir tiesiog kapituliavo
prieš individų norus, o to pasekmė – sukūrimas visuomenės, susidedančios iš
priešiško egoizmo arba silpno priešingų interesų suderinimo. Tacitas sakė:
„Corruptissima republica, plurimae leges.“ „Kai valstybė sugedusi, įstatymų
daugėja.“ Tokia yra dabartinė situacija.
„Negalime tylėti“
Vargas mums, jei Viešpats mums pritaikytų pranašams skirtus
žodžius: „Šunys, kurie nelojo!“ Mes žinome, kad demokratinėse sistemose
politinis apdairumas remiasi dauguma. Tai man atrodo gerai, nes geriau, kai
galvos skaičiuojamos, negu kertamos. Bet, susidūrus su tokiais dalykais, nėra
tokios daugumos, kuri man leistų tylėti. Kitaip būčiau nelojantis šuo…
Turbūt rytoj parlamentas išleis įstatymą, pripažįstantį
dviejų tos pačios lyties asmenų sąjungą. Jei taip įvyks, jam reikia pasakyti,
kad tai labai neteisinga. Ir tai mes turime šiandien pasakyti Romoje…
… Jei tylėtume dėl tokio dalyko, pritartume didelei
neteisybei vaikų atžvilgiu. Iš įstatymo subjekto, kuriuo yra kiekvienas asmuo,
jie būtų paverčiami suaugusių malonumo objektu. Mes grįžome į pagonybę, kur
vaikas neturi teisės ir yra tik kažkam priklausantis objektas. Todėl kartoju,
mano nuomone, tai iniciatyva, kurią turime palaikyti. Negalime tylėti.
Parengta pagal Pro Patria informaciją
***
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą