Nuvykęs į Romą ir išdėstęs savo troškimus popiežiui Klemensui XI, kunigas Liudvikas Marija grįžo į Prancūziją su apaštališkojo misionieriaus titulu bei įgaliojimais. Tada prasidėjo iki pat mirties trukęs vaisingiausias jo gyvenimo etapas – misijos ir pamokslavimas Vakarų Prancūzijos kaimuose, kurį vis pertraukdavo atvangos ir atsiskyrėliško gyvenimo tarpsniai. Išsekęs nuo darbo ir ligų, kunigas Grinjonas de Monforas mirė vykdydamas vieną iš misijų. Tūkstančiai vietos žmonių susirinko į jo laidotuves, o po mirties ėmė sklisti žinios apie stebuklus, vykstančius prie jo kapo. Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas palaimintuoju paskelbtas 1888 m., o šventuoju – 1947 m.; liturginiame kalendoriuje jis minimas balandžio 28-ąją – savo gimimo dangui dieną.
Šiandien svarbiausios šv. Liudviko Marijos Grinjono de Monforo palikimo puoselėtojos – kelios šventojo įkurtos ar įkvėptos vienuolinės bendruomenės: kunigų misionierių sambūris, vadinamas Marijos Draugija, ir ligonių slaugai bei vargšų globai atsidėjusios Išminties dukterys, įkurtos tėvo Grinjono de Monforo dvasinės bičiulės pal. Liudvikos Marijos Trišė (Trichet). Trijose šv. Liudviko Marijos Grinjono de Monforo knygose išsakytos mintys (ypač – pasišventimo Jėzui per Mariją idėja) ir šiandien tebegyvos katalikiško marijinio maldingumo praktikose.
Magnificat
Daugiau (anglu)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą