Skaityk:

"Santuoka ir Šeima - 50 klausimų"

Popiežių mokymas apie Socializmą (anglų)

,,Už gyvybę ir šeimą”

Manifestacija Varšuvoje

            Šiais metais manifestacija ,,Už gyvybę ir šeimą” vyko daugelyje Lenkijos miestų. Jas iniciavo kun. P.Skargos Krikščioniškosios Kultūros institutas kartu su kitomis organizacijomis. Manifestacijų tikslas ginti gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties.

            Birželio 3 d. tokia manifestacija vyko Varšuvoje. Apie 10 000 žmonių minia skandavo šūkius, ginančius šeimą ir nešė daugybę plakatų su užrašais:

 ,,Abortams - stop !“ ,, Kiekvienas vaikas turi teisę gimti!” Manifestacijoje dalyvavo kunigai ir parlamento nariai. Šių metų manifestacijos moto - ,,Šeima - išeitis iš krizės”.

            Žygis prasidėjo kardinolo Kazimierz Nycz palaiminimu. Manifestacijoje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai iš kitų šalių: Amerikos, Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos. Į žygį Varšuvoje už šeimą ir gyvybę atėjo žmonės ištisomis šeimomis, netgi su mažais vaikais. Žygio metu vyravo gera nuotaika.

            Šioje manifestacijoje dalyvavo ir Krikščioniškosios Kultūros instituto Kelmės biuro direktorė Daiva Lileikienė su šeima ir laikraščio ,,Po Šventoriaus Klevais” redaktorė Genovaitė Deveikienė . Manifestacija mums paliko gilų įspūdį. Kiek daug žmonių iš daugelio valstybių protestuoja prieš abortus, prieš žmonijos moralinį nuosmukį. Mums buvo įdomu ir malonu dalyvauti šiame protesto žygyje kaip Lietuvos atstovams.

Tekstas G.Deveikienės

Nuotr.: Internetas (www.marsz.org) ir  J. Saidl.

Išgelbėtasis skęstantis

Tai atsitiko Belgijoje, toje šalies dalyje, kuri vadinama Flandrija.

Jauna moteris vaikščiojo su mažu sūneliu palei kanalą. Užsižaidęs vaikas buvo neatidus ir įkrito į kanalą. Motina nemokėjo plaukti ir, apimta nevilties, žiūrėjo į savo skęstantį vaiką. Nepažįstamas vyriškis, atsitiktinai ėjęs pro šalį, greitai supratęs situaciją, šoko į vandenį ir išgelbėjo vaiką. Motina buvo be galo dėkinga išgelbėtojui ir pakvietė jį į savo netoliese esantį butą sušilti. Atsisveikindama motina pasakė: ,,Man nesmagu, kad negaliu Jums padovanoti nieko vertingo, nes ir pati ne kažką turiu. Tačiau kaip dėkingumo ženklą norėčiau Jums padovanoti nedidelę Marijos statulėlę.” Vaiko išgelbėtojas į tai atsakė: ,,Žinote, aš nesu religingas. Aš netikiu į Dievą. Tačiau kaip šio įvykio prisiminimą su malonumu paimsiu šią Marijos statulėlę.”

            Po keleto dešimtmečių vienoje Šveicarijos ligoninėje atsitiko štai kas. Ligoninės medicinos seserys kreipėsi į vieną kunigą sakydamos: ,,Pas mus yra ligonis, jis sunkiai serga. Tikriausiai, po kelių dienų jis mirs. Apie Dievą ar religiją jis nenori nieko girdėti. Ir kunigo nenori matyti. Tačiau Jūs esate gimęs Flandrijoje, kaip ir jis. Galbūt jis pradžiugs, galėdamas su Jumis pakalbėti gimtąją flandru kalba.” Kunigas nuėjo pas ligonį, pasisveikino ir kreipėsi į jį gimtąją flandru kalba. Ligonio nuotaika pasitaisė, jis darėsi vis atviresnis. Besikalbant kunigas pastebėjo ant spintelės prie lovos nedidelę Marijos statulėlę. Kunigas tarė. ,,Mane kai kas stebina. Medicinos seserys teigė, kad Jūs visai nereligingas, o dabar regiu Jūsų ant spintelės Dievo Motinos statulėlę.” Į tai ligonis atsakė: ,,Taip, žinote, tai buvo prieš daugelį metų Flandrijoje. Aš išgelbėjau skęstantį vaiką. Iš dėkingumo vaiko motina man padovanojo šią statulėlę...” Kunigas atsakė: ,,Taip, aš tai žinau, “ pridurdamas, kuriais metais ir kurioje vietoje tai įvyko. Ligonis tuo buvo labai nustebintas: ,,Iš kur Jūs visa tai taip tiksliai žinote?” Kunigas, pažiūrėjęs į jį, tarė: ,,Vaikas, kurį Jūs tada išgelbėjote, buvau aš. Visa tai man papasakojo mano motina.” Dabar įvyksta Dievo malonės ir atsivertimo stebuklas. Ligonis pravirksta. Jis atlieka išpažintį, priima sakramentus, o po kelių dienų miršta, susitaikęs su Dievu.

Pasakojo kun. Bernhard Peyrous

,,Betendes Gottesvolk” 2012 (Nr.1 249, pl.5)

Iš vokiečių kalbos išvertė A.Račas - http://r-gr.blogspot.de/search/label/Maria

Manifestacija Varšuvoje

2011 m. gegužės 29 d. Varšuvoje vyko 6 –tasis maršas ,,Už gyvybę ir šeimą”, kurį inicijavo kun. P.Skargos vardo Krikščioniškosios Kultūros institutas ir fondas ,,Nacionalinė gyvybės diena” Maršo moto: ,,Lenkija kreipiasi į žmonių sąžinę”.

Apie 20000 žmonių minia skandavo šūkius, ginančius šeimą, ir nešė daugybę plakatų su užrašais: ,,Abortams – stop! “, ,,Kiekvienam vaikui teisę gimti”. Į Manifestaciją Varšuvoje už šeimą ir gyvybę atėjo žmonės ištisomis šeimomis, netgi su seneliais. Žygio metu vyravo gera nuotaika. Manifestacijoje dalyvavo Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo asociacijos ir jai artimų organizacijų delegacijos iš įvairių šalių: Brazilijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Lietuvos ir Estijos. Minioje matėsi daugybė kunigų ir vienuolių, o taip pat Lenkijos parlamento nariai ir kiti žymūs politikai. Reikėtų priminti, jog prieš šią manifestaciją buvo pruošta peticija, po kuria per dvi savaites pasirašė virš 500.000 asmenų. Peticijoje reikalaujama uždrausti Lenkijoje abortus. Balandžio pabaigoje peticija įteikta įstatymų leidėjams. Peticijoje sakoma ,,Mūsų šalyje daug sudėtingų socialinių, ekonominių ir politinių problemų. Tačiau esminė problema – moralinė, lemianti kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės gyvenimą, todėl Lenkija kreipiasi šiandien į savo piliečių sąžinę”. (L. Przybyz, vert. A. Račas , nuotr. J. Saidl)

Kryžiaus kelias

(anglų)

Didžiosios savaitės meditacija

Iš Plinio Corrêa de Oliveiros 1967 kovo 17 dienos „Santo do dia“ (1) teksto apie Dievo Motinos sopulius, jai gyvenant Žemėje.

Artinasi Didžioji savaitė.

Tai tinkamas laikas pamąstyti apie mūsų požiūrį į skausmą ir kančią. Kiekvienam reikėtų vienumoje susikaupti prie kryžiaus arba Sopulingos Dievo Motinos paveikslo ar statulėlės, pamiršti visą pasaulį ir Dievo akivaizdoje paklausti savęs:

Ar suvokiu savo atpirkimo kainą? Ar suprantu, kokių kančių pareikalavo visos man padovanotos malonės? Ar suprantu, kad Jėzus ant kryžiaus prisiminė asmeniškai kiekvieną žmogų nuo pasaulio pradžios iki jo pabaigos? Kad ir mane Jis regėjo savo dvasioje, praeinantį pro Jį,ir kad Jis man dovanojo gailesčio, gerumo ir atpirkimo žinią?

.

Jis matė mano sielą, mano asmenį. Jam patikau toks, koks esu, Jo paties sukurtas. Jis iš meilės pasiaukojo už mane, nes norėjo, kad būčiau išganytas. Ar galiu įsivaizduoti, kad mano išganymas tiek daug kainavo? Ar suprantu, kokiu būdu atsiliepiau į šią auką? Ar suvokiu savo nedėkingumą? Kiek esu padaręs prasižengimų, dažniausiai - iš apsileidimo, ir tik todėl, kad nepanorau išvengti progos nusidėti ir nedaug pasiaukoti! Nusidėdamas sėmiau Kristaus kraują ir pyliau jį į nutekamąjį kanalą. Kraują, pralietą už mane, bet vis tiek įpuoliau į pasmerkimą. O Dievas vis laikė mane šiame gyvenime, pakentė mane ir laukė manęs su naujomis, dar didesnėmis malonėmis, kaip tos, kurias buvau gavęs anksčiau.

Štai vėl Didžioji savaitė, proga man gauti malonių. Mūsų Viešpaties šonas atvertas, iš jo teka gailestingumo šaltinis man ir kviečia mane atgailai, atsilyginimui, nuostabiam susitaikymui su Juo. Tai gerumo ir prielankumo srovė, kokios niekada nebūčiau galėjęs įsivaizduoti. Todėl mano pirmasis rūpestis per Didžiąją savaitę – pagalvoti apie savo sielą. Be baimės ir panikos, nes Dievas yra gailestingumo tėvas, o Marija - bet kokio gailestingumo motina ir laidas. Turėčiau susimąstyti rimtai ir giliai. Pajusti tekantį Kristaus kraują ir prisipažinti sau, kaip aš su tuo krauju pasielgiau.

„Kokia naudą teikia mano pralietas kraujas?“

Taip savęs klausė mūsų Viešpats Jėzus Kristus, ir tai buvo vienas iš didžiausių Jo skausmų: Quae utilitas in sanguine meo? (Ps 30,10). Galų gale – ko gi vertas mano kraujas? Jis galvojo apie daugelį sielų, kurios paniekins Jo kraują. Lengvabūdiškai, trumparegiškai, dėl smulkmenos, dėl nevertingo dalyko. Dėl pašaipaus tarnaitės šypsnio, kaip tai atsitiko Petrui. Dėl trisdešimt auksinių, kaip Judas. Iš tingumo, nes norėjo miego, kaip kiti apaštalai. Iš baimės, dėl oportunizmo (susitaikėliškumo), dėl geidulingumo, dėl daugybės kitų priežasčių Jo šalinsis sielos!

Jėzus ir Jo Motina žvelgė į mūsų laikus. Jėzus matė ir visą mūsų laikų išdavystę, Savo vienišumą; visą skausmą, kurį jam suteiks sudiržusios sielos. Jei kiekvieno atskiro žmogaus nuodėmė tiek daug skausmo teikia Mūsų Viešpačiui, tai kiek jo dar daugiau atneša šventosios bažnyčios narių nuodėmės?

Pranašas Dovydas dėl to paties skundėsi draugui, kuris jį išdavė:

,,Ne priešas mane užgaulioja – tuomet galėčiau pakęsti, ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi – tuomet galėčiau nuo jo pasislėpti. Bet esi tu, mano bendras, mano bičiulis, mano artimas draugas! Tu, kurio draugyste mėgavausi, mes drauge ėjome į Dievo Namus!“ (Ps 55, 13-15).

***

1) "Santo do dia" (Dienos šventasis). Kai 1964 m. prof. Plinio Corrêa de Oliveiros pirmieji mokiniai ir bendradarbiai, su kuriais jis įkūrė TFP, po kasdieninio susirinkimo su vyresniaisiais paprašė pakomentuoti jaunesniesiems, dienos šventojo gyvenimą jis mielai atsiliepė į šį prašymą. Taip atsirado kasdieninė "Santo do dia" (dienos šventojo) tradicija.

***

Tekstas paimtas iš vokiško vertimo:

http://p-c-o.blogspot.com/2010/03/eine-meditation-fur-die-karwoche.html

Citatos iš 55 psalmės vertimas paimtas iš: ,, Šventasis Raštas. Lietuvos katalikų vyskupų konferencija“ 1997, 878 psl.