2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienis
2013 m. gegužės 31 d., penktadienis
"Marcia per la Vita" Roma 2013 m. gegužės 12 d.
Manifestacijos už gyvybę vyksta kasmet daugelyje Europos sostinių, o taip pat ir Amerikos žemyne.
,,Marcia per la Vita“ vyko Romoje šių metų gegužės 12 d., sekmadienį. Žygio už gyvybę dalyviai susirinko 9.00 val. prie Koliziejaus. Čia įvyko mitingas už gyvybę, kuriame kalbėjo daug aukštų pareigūnų ir Bažnyčios atstovų.
Manifestacijos už gyvybę – tai augantis judėjimas, kuris išreiškia gyvenimo kultūros skleidimą. Organizatorė Virginia Coda Nunziante sakė: ,,Žmonės ateina ne tik iš visos Italijos, bet taip pat ir iš viso pasaulio. Roma tampa nacionaliniu ir internacionaliniu centru judėjime už gyvybę“
Italijos judėjimai už gyvybę yra specialiai susikoncentravę ties 194 įstatymo straipsniu, kuris nuo 1978 m. legalizavo abortus šalyje. Nuo to laiko iki dabar negimė daugiau kaip 5 000 000 vaikų.
Kardinolas Burke pripažino, kad Europos judėjimai už gyvybę tebėra mažesni už Jungtinių Valstijų, bet jis pasidžiaugė neseniai vykusia demonstracija Prancūzijoje prieš tokios pat lyties santuokų ten legalizavimą. Kardinolas taip pat džiaugėsi, kad judėjimo už gyvybę dalyvių amžius jaunėja. Tai atspindi padidėjusį jautrumą abortų siaubui.
Eisenoje dalyvavęs Italijos viceprezidentas Senate Maurizio Gasparri sakė: ,,Gyvenimo gynimas nuo prasidėjimo iki jo natūralios pabaigos turėtų būti institucijų pagrindinis tikslas“
Po mitingo susiformavusi kolona patraukė senaja Roma Venecijos gatve link Švento Angelo pilies. Ten eisena užsibaigė. Dauguma žygio dalyvių tęsė kelią link Švento Petro aikštės, norėdami gauti vidurdienio Regina Caeli palaiminimą iš Popiežiaus Pranciškaus. Popiežius per pamokslą pasveikino visus žygio už gyvybę dalyvius ir pakvietė likti susikaupusiems ties žmogaus gyvybės gerbimu nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties.
Tai buvo trečia manifestacija už gyvybę, rengiama Italijoje, antroji Romoje. Joje dalyvavo dvigubai daugiau žmonių, negu praeitais metais. Remiantis policijos duomenimis į žygį susirinko 20 000 žmonių. Pagal žiniasklaidą – jame dalyvavo 25 000 žmonių iš daugelių Italijos vietovių ir kitų Europos valstybių. Žygyje ėjo šeimos su vaikais, seneliai su anūkais, įvairių krikščioniškųjų asociacijų atstovai, nešdami savo valstybių vėliavas, plakatus ir kitokius ženklus, skelbiančius žygio tikslus.
Tarp skrajučių, ženklų ir vėliavų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė. Daiva Lileikienė iš KKI ir savanorė iš KKGA pastebėjo, kad šiame judėjime augantis dalyvių skaičius yra vilties ženklas tiems, kurie yra susirūpinę Lietuvoje ir Europoje negimusių kūdikių apsauga. Genovaitė Deveikienė Kelmės parapijos laikraščio ,,Po šventoriaus klevais“ redaktorė džiaugėsi manifestacijos ir Romos miesto įspūdžiais, nes turės daug ką papasakoti parapijiečiams savo leidinyje.
,,Marcia per la Vita“ vyko Romoje šių metų gegužės 12 d., sekmadienį. Žygio už gyvybę dalyviai susirinko 9.00 val. prie Koliziejaus. Čia įvyko mitingas už gyvybę, kuriame kalbėjo daug aukštų pareigūnų ir Bažnyčios atstovų.
Manifestacijos už gyvybę – tai augantis judėjimas, kuris išreiškia gyvenimo kultūros skleidimą. Organizatorė Virginia Coda Nunziante sakė: ,,Žmonės ateina ne tik iš visos Italijos, bet taip pat ir iš viso pasaulio. Roma tampa nacionaliniu ir internacionaliniu centru judėjime už gyvybę“
Italijos judėjimai už gyvybę yra specialiai susikoncentravę ties 194 įstatymo straipsniu, kuris nuo 1978 m. legalizavo abortus šalyje. Nuo to laiko iki dabar negimė daugiau kaip 5 000 000 vaikų.
Kardinolas Burke pripažino, kad Europos judėjimai už gyvybę tebėra mažesni už Jungtinių Valstijų, bet jis pasidžiaugė neseniai vykusia demonstracija Prancūzijoje prieš tokios pat lyties santuokų ten legalizavimą. Kardinolas taip pat džiaugėsi, kad judėjimo už gyvybę dalyvių amžius jaunėja. Tai atspindi padidėjusį jautrumą abortų siaubui.
Eisenoje dalyvavęs Italijos viceprezidentas Senate Maurizio Gasparri sakė: ,,Gyvenimo gynimas nuo prasidėjimo iki jo natūralios pabaigos turėtų būti institucijų pagrindinis tikslas“
Po mitingo susiformavusi kolona patraukė senaja Roma Venecijos gatve link Švento Angelo pilies. Ten eisena užsibaigė. Dauguma žygio dalyvių tęsė kelią link Švento Petro aikštės, norėdami gauti vidurdienio Regina Caeli palaiminimą iš Popiežiaus Pranciškaus. Popiežius per pamokslą pasveikino visus žygio už gyvybę dalyvius ir pakvietė likti susikaupusiems ties žmogaus gyvybės gerbimu nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties.
Tai buvo trečia manifestacija už gyvybę, rengiama Italijoje, antroji Romoje. Joje dalyvavo dvigubai daugiau žmonių, negu praeitais metais. Remiantis policijos duomenimis į žygį susirinko 20 000 žmonių. Pagal žiniasklaidą – jame dalyvavo 25 000 žmonių iš daugelių Italijos vietovių ir kitų Europos valstybių. Žygyje ėjo šeimos su vaikais, seneliai su anūkais, įvairių krikščioniškųjų asociacijų atstovai, nešdami savo valstybių vėliavas, plakatus ir kitokius ženklus, skelbiančius žygio tikslus.
Tarp skrajučių, ženklų ir vėliavų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė. Daiva Lileikienė iš KKI ir savanorė iš KKGA pastebėjo, kad šiame judėjime augantis dalyvių skaičius yra vilties ženklas tiems, kurie yra susirūpinę Lietuvoje ir Europoje negimusių kūdikių apsauga. Genovaitė Deveikienė Kelmės parapijos laikraščio ,,Po šventoriaus klevais“ redaktorė džiaugėsi manifestacijos ir Romos miesto įspūdžiais, nes turės daug ką papasakoti parapijiečiams savo leidinyje.
Mindaugas Lileikis
Nuotraukos J. Saidl
2013 m. gegužės 3 d., penktadienis
"Marcia per la Vita" Roma 2013 m. gegužės 12 d.
Krikščioniškosios kultūros instituto iš Lietuvos
pareiškimas spaudai dėl dalyvavimo ,,Žygyje už gyvybę”
Romoje 2013 m. gegužės 12 d.
Negimusiųjų vaikų teisė gyventi nepaiso valstybės sienų.
Kova už negimusių vaikų teisę gyventi jau senai nebėra tik nacionalinio lygmens reikalas.
Tai ne vien dėl to, kad pasaulio mastu liberali abortų praktika ir įstatymdavystė paniekino teisę gyventi, bet it todėl, kad lobizmas už abortus tapo europine tema.Įvairių rezoliucijų pagalba Europos abortų lobistai bando suformuluoti kažką
panašaus kaip ,,teisę į abortus.’’
• 2011 m. kovo 8 dieną kairiųjų partijų frakcijos Europos parlamente priėmė rezoliuciją, reikalaujančią pripažinti teisę į abortus. Europos parlamentas nori, ,,kad moterys turėtų teisę į saugų neštumo nutraukimą”(2011.03.08 d.nutarimo 25 punktas).
• 2011 m. gruodžio 1 d. (P7 TA(2011) 05544) bandoma dar kartą: Europos parlamentas ragina komisiją ... garantuoti saugų ir legalų neštumo nutraukimą bei gydymą po jo. (22 punktas).
Tai tik pora pavyzdžių iš daugelio. Tokiu būdu Europos parlamentas daug kartų pasisakė už laikymąsi Maputo protokolo, kuris reikalauja laisvės abortams Afrikoje. Panašiu būdu ir Europos taryboje bandoma liberalizuoti abortų praktiką.
Visa tai mus įtikina, kad būtina Europoje plati teisės į gyvybę gynėjų koalicija, kad būtų įmanoma efektingai ir sėkmingai pasipriešinti abortų lobizmui.
Todėl ir Krikščioniškosios kultūros institutas iš Lietuvos dalyvauja ,,Žygyje už gyvybę” Romoje 2013.05.12.
Romoje, amžinajame mieste, KKI atstovai kartu su kitais susirūpinusiais Europos piliečiais ir organizacijomis pasisako už neribotą teisę į gyvybę ir už šios teisės gerbimą.
KKI savo dalyvavimu šiame žygyje prisideda prie Europos krikščioniškosios negimusiųjų vaikų teisės į gyvybę gynimo.
Iš Romos turėtų po visą Europą pasklisti žinia, kad krikščioniškoji moralė yra prieš žiaurią ir neteisėtą masinių abortų praktiką žemyne ir visuomet gins negimusiųjų teisę į gyvybę, kol ši teisė visoje Europoje nebus gerbiama ir apginta.
(nuotrauka: http://www.marciaperlavita.it/)
2013 m. balandžio 17 d., trečiadienis
Ir iš Lietuvos...
Žygyje už gyvybę“ Vašingtone, sausio 25 dieną. Rekordinis skaičius – 500 tūkstančių - žmonių. Manifestacijoje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai iš kitų šalių. Ir iš Lietuvos...

2013 - aisiais metais vykusiame JAV sostinėje Vašingtone „Marše už gyvybę“ („March for life“) dalyvavau aš – kelmiškis Mindaugas Lileikis. Sausio 25 - ąją vyko jau 40 kartą organizuojamas „ March for life (Washington, DC)“ (Maršas už gyvybę, prieš abortos). Jame dalyvavo daugiau kaip puse milijono žmonių iš viso pasaulio. Aš atstovavau Lietuvą, nešdamas Lietuvos vėliavą, o draugai iš kitų šalių krikčioniškųjų organizacijų atstovavo Italiją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Belgiją ir Olandiją. Maršas prasidėjo prie Nacionalinės galerijos 12:00, o baigėsi ant Kapitoliumo kalvos (Capitol Hill) 13:30. Visas maršas truko pusantros valandos, jam įpusėjus sulaukėme gausaus sniego, bet jis nesutrugdė užbaigti maršą. Pradžią judėjimui už gyvybę davė 1973.01.22 d. įstatymas, legalizavęs abortus. Ne vienas JAV prezidentas yra teigiamai vertinęs šią pilietiškumo iniciatyvą, kurią palaiko įvairių religinių įsitikinimų JAV ir pasaulio piliečiai. Panašios manifestacijos vyksta Berlyne, Varšuvoje, Romoje, Vienoje bei kituose Europos miestose.
Manifestacija „Maršas už gyvybę“


2013 m. kovo 25 d., pirmadienis
Didžiosios savaitės meditacija
Iš Plinio Corrêa de Oliveiros 1967 kovo 17 dienos „Santo do dia“ (1) teksto apie Dievo Motinos sopulius, jai gyvenant Žemėje.
Tai tinkamas laikas pamąstyti apie mūsų požiūrį į skausmą ir kančią.
Kiekvienam reikėtų vienumoje susikaupti prie kryžiaus arba Sopulingos Dievo
Motinos paveikslo ar statulėlės, pamiršti visą pasaulį ir Dievo akivaizdoje
paklausti savęs:
Ar suvokiu savo atpirkimo kainą? Ar suprantu, kokių kančių pareikalavo visos
man padovanotos malonės? Ar suprantu, kad Jėzus ant kryžiaus prisiminė asmeniškai
kiekvieną žmogų nuo pasaulio pradžios iki jo pabaigos? Kad ir mane Jis regėjo
savo dvasioje praeinantį pro Jį ir kad Jis man dovanojo gailesčio, gerumo ir
atpirkimo žinią?
.
Jis matė mano sielą, mano asmenį. Jam patikau toks, koks esu, Jo paties sukurtas
mano būvis. Jis iš meilės pasiaukojo už mane, nes norėjo, kad būčiau išganytas.
Ar galiu įsivaizduoti, kad mano išganymas tiek daug kainavo? Ar suprantu, kokiu
būdu atsiliepiau į šią auką? Ar suvokiu savo nedėkingumą? Kiek esu padaręs
prasižengimų, dažniausiai iš apsileidimo, ir tik todėl, kad nepanorau išvengti
progos nusidėti ir nedaug pasiaukoti! Nusidėdamas sėmiau Kristaus kraują ir pyliau
jį į nutekamąjį kanalą. Kraują, pralietą už mane, bet vis tiek įpuoliau į pasmerkimą. O Dievas vis
laikė mane šiame gyvenime, pakentė mane ir laukė manęs su naujomis, dar
didesnėmis malonėmis, kaip tos, kurias buvau gavęs anksčiau.
Štai vėl Didžioji savaitė, proga man gauti malonių. Mūsų Viešpaties šonas
atvertas, iš jo teka gailestingumo šaltinis man ir kviečia mane atgailai,
atsilyginimui, nuostabiam susitaikymui su Juo. Tai gerumo ir prielankumo srovė,
kokios niekada nebūčiau galėjęs įsivaizduoti. Todėl mano pirmasis rūpestis Didžiosios
savaitės metu – pagalvoti apie savo sielą. Be baimės ir panikos, nes Dievas yra
gailestingumo tėvas, o Marija - bet kokio gailestingumo motina ir laidas.
Turėčiau susimąstyti rimtai ir giliai. Pajusti tekantį Kristaus kraują ir
prisipažinti sau, kaip aš su tuo krauju pasielgiau.
„Kokią naudą teikia mano pralietas kraujas?“
Taip savęs klausė mūsų Viešpats Jėzus Kristus, ir tai buvo vienas iš
didžiausių Jo skausmų: Quae utilitas in sanguine meo? (Ps 30,10). Galų gale – ko
gi vertas mano kraujas? Jis galvojo apie daugelį sielų, kurios paniekins Jo
kraują. Lengvabūdiškai, trumparegiškai, dėl smulkmenos, dėl nevertingo dalyko.
Dėl pašaipaus tarnaitės šypsnio, kaip tai atsitiko Petrui. Dėl trisdešimt
auksinių, kaip Judas. Iš tingumo, nes norėjo miego, kaip kiti apaštalai. Iš
baimės, dėl oportunizmo (susitaikėliškumo), dėl geidulingumo, dėl daugybės kitų
priežasčių Jo šalinsis sielos!
Jėzus ir Jo Motina žvelgė į mūsų laikus. Jėzus matė ir visą mūsų laikų
išdavystę, savo vienišumą; visą skausmą, kurį jam suteiks sudiržusios sielos.
Jei kiekvieno atskiro žmogaus nuodėmė tiek daug skausmo teikia Mūsų Viešpačiui,
tai kiek jo dar atneša šventosios
bažnyčios narių nuodėmės?
Pranašas Dovydas dėl to paties skundėsi draugui, kuris jį išdavė:
Ne priešas mane užgaulioja – tuomet galėčiau pakęsti, ne mano nedraugas su
manimi įžūliai elgiasi – tuomet galėčiau nuo jo pasislėpti. Bet esi tu, mano
bendras, mano bičiulis, mano artimas draugas! Tu, kurio draugyste mėgavausi, mes drauge ėjome į Dievo Namus! (Ps 55, 13-15).
***
1) "Santo do dia" (Dienos
šventasis) – Kai 1964 prof. Plinio Corrêa de Oliveiros pirmieji mokiniai ir bendradarbiai,
su kuriais jis įkūrė TFP [TŠN], po kasdieninio susirinkimo su vyresniaisiais
paprašė pakomentuoti dienos šventojo gyvenimą jaunesniesiems, jis mielai
atsiliepė į šį prašymą. Taip atsirado kasdieninė "Santo do dia" (dienos šventojo) tradicija.
***
Tekstas paimta iš vokiško vertimo:
http://p-c-o.blogspot.com/2010/03/eine-meditation-fur-die-karwoche.html
Citatos iš 55 psalmės vertimas paimtas iš: Šventasis Raštas. Lietuvos
katalikų vyskupų konferencija, 1997, 878 psl.
Nuotr.: A. Faoro
2013 m. sausio 28 d., pirmadienis
2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis
Prancūzijos organizacija Avenir de la Culture, parašė vyskupams laišką
PARYŽIUS.
Prancūzijos organizacija Avenir de la Culture, kovojanti prieš moralinę
degradaciją, parašė vyskupams laišką http://www.avenirdelaculture.fr/article/pseudo-mariage-homosexuel/appel-respectueux-aux-eveques-de-france-n’ayez-pas-peur, kad civilinės homoseksualinės ,,santuokos“
yra nepriimtinos. http://www.tfp.org/current-campaigns/traditional-marriage-crusade/avenir-de-la-culture-to-the-french-bishops-civil-unions-are-unacceptable.html
(http://provita.vdu.lt/ - nuotr. B. Hofschulte)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)