Roberto de Mattei. Blogio puolami tikintieji popiežiaus prašo aiškumo. Kur jis?

Rugpjūtį paprastai Šv. Mortos namai Vatikane ištuštėja, bet popiežius Pranciškus visą mėnesį praleis Vatikane, kaip ir paskutinius trejus metus.

Pranciškus pranešė, kad nedalyvaus ten, kur tradiciškai dalyvauja popiežius - Nacionaliniame eucharistiniame kongrese, vyksiančiame Genujoje rugpjūčio 15-18 dienomis, tačiau rugpjūčio 19 dieną jis vyks į Asyžių švęsti trisdešimtųjų „susitikimo tarp religijų“ metinių, organizuojamų Šv. Egidijaus bendruomenės. Tačiau apie tai nepranešė Vatikano spaudos tarnyba, o tik imamas iš Perudžijos Abdelis Moh'd savo interviu televizijos kanalui TV 2000 (Italijos vyskupų konferencijos kanalas).

Popiežius Bergoglio rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis lankysis Gruzijoje bei Azerbaidžane, kur susitiks su stačiatikiais ir musulmonais, o spalio 31 dieną Lunde, Švedijoje, kur dalyvaus protestantų reformacijos 500-ųjų metinių šventime. Šio pontifikato dėmesys nukreiptas į ekumenines iniciatyvas, atspindinčias intenciją tarp religijų sukurti bendrą platformą, taip rizikuojant ištuštinti katalikybę ir sukurti „sinkretistinę religiją“.

Rugpjūčio 11 dienos pietūs su 21 Sirijos pabėgėliu musulmonu, atvykusiu į Italiją po popiežiaus kelionės į Lesbo salą, puikiai atspindi polinkį rinktis ne katalikus. Tokia strategija tiesiog reikalauja paneigti egzistuojant religinį karą. O Bažnyčia tuo metu ir toliau kenčia nuo persekiojimų visame pasaulyje...

Monsinjoras Dominique Lebrunas, Ruano arkivyskupas, pranešė apie savo ketinimą pradėti beatifikacijos procesą, kuriuo būtų pripažinta kunigo Jacqueso Hamelio kankinystė - jis buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui, kaip tiek daug krikščionių mūsų dienomis. Ar Roma pritars tokiam žingsniui?

Ar trys Ispanijos vyskupai, atsidūrę teisme dėl to, kad kritikavo neseniai šalyje išleistą transeksualumą propaguojantį įstatymą, sulauks paramos gesto? Ispanijos komisija, tirianti „homofobijos“ ir „transfobijos“ atvejus, padavė į teismą Getafės vyskupą monsinjorą Joaquiną Maria Lopez de Andujarą, jo augziliarą Jose Rico Pavesą ir titulinį vyskupą iš Alkalos monsinjorą Juaną Antonio Reig Pla „dėl neapykantos ir diskriminacijos kurstymo prieš homoseksualų bendruomenę“.

Tačiau blogiausia dar tik prieš akis. Rugpjūčio 15 dieną Oklahomos miesto rotušėje, su vietinės valdžios leidimu, Amerikos satanistų grupė laikė „juodasias mišias“. Miesto arkivyskupas monsinjoras Paulas Coackley pakvietė tikinčiuosius prašyti Šv. Mykolo Arkangelo ir Švč. Mergelės Marijos užtarimo, kad „Viešpats pasirūpintų mūsų bendruomene ir saugotų mus nuo blogio bei jo destruktyvių ir smurtinių manifestacijų“.

Šiandien ne tik ši Amerikos vyskupija kenčia blogio išpuolius, bet visa Bažnyčia. Pasimetę tikintieji gręžiasi į Kristaus vietininką, prašydami parodyti savo tėvystę ne tik tiems, kurie nuo jo nutolę, bet ir tiems, kurie jam artimiausi bei kuriems labiau nei bet kada anksčiau reikia aiškumo ir padrąsinimo šiame audringame istoriniame periode.

Pro Patria

Roberto de Mattei. Imamai bažnyčioje - sunkus nusikaltimas prieš tikėjimą ir protą

J. Gabriel Suhett nuotr.

Italijos vyskupų konferencijos prezidentas Angelo Bagnasco ėmėsi kritikuoti tuos katalikus, kuriuos sutrikdė ir papiktino kvietimas musulmonams sekmadienį, liepos 31 d., pasimelsti Italijos bažnyčiose: „Nesuprantu priežasties, nematau jokios tikros priežasties tuo piktintis“, - pareiškė jis. Jo požiūriu, tūkstančių musulmonų bendra malda prie bažnyčios altorių būtų „aiškus smurto pasmerkimas ir visiškas atsiribojimas nuo jo iš musulmonų - ir ne tik iš jų - pusės“.

Tačiau realybėje, kaip portale La Nuova Bussola Quotidiana pastebėjo monsinjoras Antonio Livi, musulmonų dalyvavimas liturginėse apeigose Italijoje ir Prancūzijoje buvo beprasmis ir net šventvagiškas aktas.

Šventvagiškas dėl to, kad katalikų bažnyčios, skirtingai nei mečetės, nėra konferencijų ar propagandos centrai, o šventos vietos, kuriose deramai garbinamas ir adoruojamas Jėzus Kristus, „Kūnas ir Kraujas, Siela ir Dievystė“, tikrai esantys Eucharistijoje. Jei būtinai reikėjo tokio smurtą pasmerkiančio susitikimo, šis politinis aktas galėjo vykti bet kurioje kitoje vietoje nei Dievo namai. Dievo, kuris popiežiui ir Italijos vyskupams privalo būti vienintelis tikrasis Dievas trijuose asmenyse ir su kuriuo per amžius intensyviai su kardu rankoje kovojo islamas.

Romos Santa Maria Trastevere bazilikoje trys imamai buvo pasodinti priekinėje eilėje, o du iš jų, Benas Mohamedas ir Sami Salemas iš sakyklos kelis kartus citavo Koraną, atsuko nugaras į Evangeliją homilijos metu ir murmėjo musulmonišką maldą katalikams kalbant Credo.

Bari katedroje taip vadinamas imamas Sharifas Lorenzini arabiškai citavo pirmąją Korano surą, šiais žodžiais smerkiančią krikščionių „netikėjimą“: „Vesk mus į tiesų kelią, kuriame dovanoji malonę, ne tą, kuriuo eina klaidatikiai ir žadinantys tavo pyktį“

Tai, kas įvyko, taip pat yra ir beprasmis aktas, nes apskritai nėra jokio pagrindo kviesti musulmonus melstis ir sakyti pamokslus katalikų bažnyčiose. Italų ir prancūzų iniciatyva vaizduoja, tarsi islamas kaip toks nėra atsakingas už terorą, lyg ne Korano vardu fanatiški, bet nuoseklūs musulmonai visame pasaulyje skerdžia krikščionis. Neigti, kaip tai daro popiežius Pranciškus, kad tai, kas dabar vyksta, yra religinis karas, tai tas pats, kaip neigti, kad Raudonosios brigados teroristai 1970 m. vykdė politinį karą prieš Italijos valstybę.*

  

„Islamo valstybės“ teroristų motyvas yra kartu religinis ir ideologinis bei pretekstą sau randa daugybėje Korano vietų. Korano vardu dešimtys tūkstančių katalikų persekiojami visame pasaulyje: nuo Artimųjų Rytų, iki Nigerijos ar Indonezijos. Ir kol naujame oficialiame Kalifato periodinio leidinio Dabiq numeryje raginama naikinti kryžius ir žudyti krikščionis, Italijos vyskupų konferencija atleidžia mohametonų religiją nuo bet kokios atsakomybės, paskutinių mėnesių žudynes priskirdami keliems ekstremistams. Bet tiesa yra visiškai priešinga: tik absoliuti mažuma musulmonų (23 tūkst. iš 2 milijonų oficialiai registruotų musulmonų) atsakė į Italijos vyskupų konferencijos paskelbtą iniciatyvą.

Tad ar galime kaltinti daugumą, grąžinusią kvietimą siuntėjui ir apkaltinusią tuos, kurie jį priėmė, veidmainyste?

Pro Patria

Roberto De Mattei. Gynyba gali būti būtina tikinčiojo pareiga

Pirmasis kankinys, Europos teritorijoje miręs nuo islamo rankų, tėvas Jacquesas Hamelis, buvo nužudytas liepos 26 dieną, tuo metu, kai Saint-Etienne-du-Rouvray bažnyčioje aukojo šventasias Mišias.

Du islamą garbinantys musulmonai įsiveržė į bažnyčią ir po to, kai dalį žmonių paėmė įkaitais, perrėžė kunigo gerklė bei sunkiai sužeidė kitą tikintįjį. Nekyla jokių abejonių dėl užpuolikų identiteto ir juos variusios neapykantos krikščionims. Per spaudos agentūrą Amaq, Islamo valstybė užpuolikus pavadino „mūsų kariais“.

Jacqueso Hamelio vardas buvo pridėtas prie tūkstančių kitų krikščionių, kurie buvo sudeginti, nukryžiuoti ar neteko galvos dėl neapykantos jų tikėjimui. Tačiau liepos 26-osios siaubas žymį lūžio tašką, nes pirmą kartą tai įvyko Europoje ir užtraukė baimės bei pavojaus šešėlį ant mūsų žemyno.

Neįmanoma apsaugoti 50 tūkstančių religinių pastatų Prancūzijoje ar dar panašiai tiek bažnyčių, parapijų ir vienuolynų Italijoje ir kitose šalyse. Kiekvienas kunigas yra galimo išpuolio taikinys, o išpuolių tik daugės.

„Kiek dar reikės mirčių, kiek nukirstų galvų, kad Europos vyriausybės suprastų, kokioje situacijoje yra atsidūrę Vakarai?“, - klausia kardinolas Robertas Sarah.

Ko dar reikia, mes galime pridėti, kad kardinolo Sarah kolegos iš kardinolų kolegijos, pradedant pačiu popiežiumi, suprastų siaubingą situaciją, kurioje yra atsidūrę ne tik Vakarai, bet ir visa Bažnyčia? Šią situaciją labai apsunkina ir itin prasta „gero darymo“ bei klaidingo gailestingumo politika islamo ir kitų Bažnyčios priešų atžvilgiu. Žinoma, katalikai turi melstis už savo priešus, bet jie taip pat turi suprasti, kad tų priešų turi, ir neturėtų apsiriboti vien malda už juos, nes turi ir pareigą su jais kovoti. To moko Katalikų Bažnyčios katekizmas, kuriame rašoma, kad teisėta gynyba gali būti būtina pareiga tiems, kurie atsakingi už kitų žmonių gyvybes.

Rašoma, kad popiežius Pranciškus buvo „ypatingai nusiminęs dėl šio smurto veiksmo, vykusio bažnyčioje Mišių metu ir maldavo Dievą taikos pasauliui“, ir vėl atsisakydamas žudikus pavadinti tikraisiais vardais. Popiežiaus Bergoglio tyla yra identiška musulmonų elgesiui visame pasaulyje, kurie stipriai ir nedviprasmiškai nepasmerkia nusikaltimų, įvykdytų kitų musulmonų Alacho vardu. Net Prancūzijos prezidentas Fransua Hollande'as, kalbėdamas prancūzams antradienį vakare, kalbėjo apie atvirą Prancūzijos karą su Islamo valstybe.

Per savo pontifikatą popiežius itin greitai beatifikavo kai kuriuos 20 amžiaus asmenis, pavyzdžiui, Oscarą Arnulfo Romero ar Doną Pino Puglisi (1993 m. jį Palerme nužudė mafija), kurie tikrai nebuvo nužudyti iš neapykantos jų katalikų tikėjimui. Bet 2013 m. gegužės 12 d. popiežius Šv. Petro aikštėje taip pat kanonizavo aštuonis šimtus Otranto kankinių, turkų nužudytų 1480 m. rugpjūčio 11 d. dėl to, kad atsisakė atsižadėti savo tikėjimo.

Jei popiežius Pranciškus paskelbtų apie tėvo Hamelio beatifikacos proceso pradžią, duotų pasauliui taikų, bet stiprų ir iškalbingą ženklą, kad Bažnyčia yra pasirengusi ginti savo identitetą. Kita vertus, jei jis ir toliau gyvens iliuzijoje dėl esą galimo ekumeninio susitarimo su islamu, ir vėl kartos tas pačias klaidas, kurios lėmė, kad komunistų persekiojimo aukos buvo paaukotos Rytų politikos (Ostpolitik) altoriams. Be to, politikos altoriais skiriasi nuo šventų altorių, kuriuose aukojama nekruvina Kristaus auka. Tėvas Jacquesas Hamelis gavo malonę suvienyti savo su šia auka, pasiūlant savo paties kraują liepos 26 dieną.

Pro Patria

Kardinolas R. Burke: Bažnyčiai tikrai reikėtų bijoti islamo

Bažnyčiai „tikrai reikėtų bijoti“ islamo ir jo negebėjimo taikiai koegzistuoti su kitomis religijomis, naujame savo interviu perspėja kardinolas Raymondas Burke'as.

Knygoje „Viltis pasauliui: visa suvienyti Kristuje“ (angl. Hope for the World: To Unite All Things in Christ) ir naujame interviu portalui Religion News Service buvęs Apaštališkosios Signatūros prefektas, dabar Maltos ordino globėjas, teigia, jog islamas kelia grėsmę krikščionims ir Vakarų civilizacijai.

„Nekyla abejonių, kad islamas nori valdyti pasaulį“, - teigia Burke'as. „Kai musulmonai tampa dauguma kurioje nors valstybėje, jie turi religinį įpareigojimą tą valstybę valdyti. Jei piliečiai to nori, tuomet tegul tiesiog tai leidžia. Bet jei jie to nenori, tuomet jiems reikėtų rasti būdą su tuo kovoti.“

„Kitoms religijoms vietos nėra. Islamas nesustos, kol neužvaldys tautų ir pasaulio“, - pastebi kardinolas. „Krikščionims svarbu įsisąmoninti radikalius skirtumus tarp islamo ir krikščionybės, liečiančius mokymą apie Dievą, sąžinę ir kt. Jei tikrai supranti islamą, tuomet suprasi ir tai, kad Bažnyčiai jo iš tiesų reikėtų bijoti.“

Kardinolo teigimu, tinkamas atsakas į šią augančią grėsmę būtų tautų ir Europos krikščioniškų šaknų patvirtinimas.

Jis taip pat kritikuoja katalikus vadovus, kurie mano, kad islamas yra „tokia pati religija kaip katalikybė ar judaizmas“.

Kardinolas Burke'as nėra vienintelis katalikų kardinolas, išreiškęs susirūpinimą dėl islamo plitimo. Šį birželį tai padarė ir kardinolas Robertas Sarah, Dievo kulto ir sakramentų konfregacijos prefektas, pareiškęs, jog islamiškas fundamentalizmas yra „demoniškas“ ir „apokaliptinis“ žvėris, kaip ir „laisvės stabmeldystė Vakaruose“

Pro Patria

"Maršas už Santuoką" Vašingtone

Protestas prieš JAV aukščiausio teismo sprendimą legalizuoti tos pačios lyties asmenų „santuokas“

Daugiau

Nuotraukos: M. Gorre

Kreipimasis dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių

Birželio 18 d. Vilniuje organizuojamos eitynės Baltic Pride 2016 yra dar vienas žingsnis siekiant primesti Lietuvai antihumanišką, žmogaus prigimtį paneigiančią genderizmo ideologiją. Ji teigia, jog žmogus pats renkasi savo lyties tapatumą, nepriklausomai nuo biologinės lyties, o visos seksualinės elgsenos yra lygiavertės vyro ir moters ryšiu grindžiamai šeimai. (...) Daugiau

Italijoje katalikams liepiama melstis tyliai, kad neįžeistų musulmonų

Šv. Antano parapijos, esančios mažame šiaurės vakarų Italijos miestelyje Ventimiglia tikintiesiems liepiama melstis tyliai, kad neįžeistų bažnyčioje gyvenančių pabėgėlių musulmonų.

55 tūkst. gyventojų turintis miestelis patyrė itin didelį musulmonų imigrantų antplūdį ir kasdien turi priimti bent po 50 imigrantų, kurių dalis apgyvendinami katalikų bažnyčiose.

Miestelio meras Enrico Ioculo teigia, jog situacija yra „nevaldoma“. Tačiau Italijos vyriausybė ir Caritas nedaro beveik nieko, kad palengvintų miestelio naštą.

Dauguma Šv. Antano parapijos tikinčiųjų pradėjo eiti į kitas miestelio bažnyčias, kur vis dar gali melstis garsiai

Pro Patria